You say I must be something before I’m thirty

Labai jau keliavimo kiekiu intensyvus pavasaris pasitaikė. Toks intensyvus, toks intensyvus kad net nėr kada rašyt (: O juk ir San Diege buvau (tą truputį padengiau), ir kormoranus mačiau, ir lietuvių irklavimo komandą akademinese varžybose palaikiau beveik prarėkdama balsą, ir Londone buvau, ir Norvegijoj buvau, ir Lietuvoj porą dienų praleidau Krašto apsaugos ministerijoj (top-secret, woosh!), ir archipelage su kanoja plaukiojau, ir širdies masažą išmokau daryt, ir negyvą pelę laboratorijoj mačiau, ir tą, ir aną, jetau (: Pasitelkit vaizduotę, kaip ten viskas buvo.

Anyway, kitą savaitę pradedu atostogaut (: bus jėga: Brangiojo sunėno krikštynos, visų pamatymas, dvigubai pigesnių nei švediški kinoteatrų nusiaubimas, sodo tvarkymas, gimtadienis pripučiamam baseine, bimbinėjimas Preiloj (gal pagaliau į Ventės ragą nusigausim), o po to, o po to – epic road trip including a road movie (juk mes Pramuští, kaip kitaip) po Švediją/Norvegiją [: Pavydėkit man visi, o šiaip liepos 8 – liepos 27 lietuviškas telefonas įjungtas, aš visų baisiai išsiilgus, susiraskit mani!

Rodyk draugams

Na va, paveiksliukai įkelti, intriga susukta, o įrašas šiaip tai visai ne į teminis ((:

O buvo taip… Visai išpindėjau, bet gi prisiminiau kad jau 2 metus sėdžiu savo nuosavam ofise, o žadėtas dėdė, žiūrintis, kad stalo aukštis būtų teisingas, taip ir nepasirodė! Netvarka! Tai išsikviečiau, ir dabar jau būsiu visa ap-ergonominta (:

Nedaug tas dėdė pataisė, vis dėlto stalas buvo geram aukšty (pasisekė, kad buvęs ofiso gyventojas maždaug mano ūgio), bet kėdės nustatymus išbrokyjo ir padarė kad geriau nugarai būtų ir liepė prisispaudus prie stalo sėdėt. Ir nuolat šviesą būt įsijungus (bet to tai matyt nedarysiu, nes a) nemėgstu dirbtinio apšvietimo kai lauke šviesu, b) lempa virš manes matyt nuo nenaudojimo net nebeužsidega, heh). Na, bet, o didžiausias atradimas buvo labai paprastas:

Pavirto į

(už pėlės kilimėlį ačiū kolegai, nepasidrovėjusiam ir nusiaubusiam kažkokia tais ten konferenciją Stokholme ir visus aprūpinusiam periodinėm lentelėm)

Ta-daaaaam. Kaip viskas paprasta (: Pasirodo, kai pėlė yra šone, tai ranka ir petys tampa bais’ nenatūralioj padėty, o kai pasidedi priešais klaviatūrą tai ir sukiot ranką mažiau reik, ir greičiau pasieki, ir šiaip arčiau “relaxed position”. Tik kartais gliučija kuria kryptim ranką judint, nes dabar “į viršų” = į kairę, bet jau baigiu prirast. Tai va (: visiems rekomenduoju šitaip patobulint savo darbo vietą, tikrai patogiau!

O taip pat visus su Joninėm (: kaip suprantu, visi būtent šiandien degina laužus, ar ne? Kadangi švediškas midsommar yra savaitgalį, o tuo pačiu penktadienis laisva diena, tai darom vidurkį ir ką nors deginsim rytoj.

Rodyk draugams

Vat tik užsimanyk po beveik mėnesio tylos ką nors prasmingo parašyt, tai būtinai photobucket nulūžta ir neleidžia dviejų niekingų nuotraukų įkelt (: o TOKS įrašas turėjo būt, ak! Teks rytoj bandyt pakartot, ech…

Rodyk draugams

Labai įsijautus jau kelintą savaitę iš eilės priebėgom tarp kitų darbų bandau pabaigt 10 psl. (minimum) raportą kursui Sensors for enhanced security and crisis management (Sensorer för ökad säkerhet och krisledning – gi švediškai net lankiau, ne juokai!). Kursas buvo tikrai geras ir informatyvus ir akys atsivėrė, kiek jau visko išrasta ir kiek keistų dalykų karinė pramonė veikia, net ekskursiją į švedų gynybos agentūrą FOI apturėjom kur vaikščiojom po visokias top secret laboratorijas ir žiopsojom į milijonus kainuojančius radarus. Pilnos kelnės paslapčių, woosh woosh ((:

Tai va. O raportui yra trys scenarijai (metro ataka, olimpinių žaidynių apsauga, oro uosto saugumo planavimas) kuriems reikia rast sprendimus, sugalvot kokie kur sensoriai tiktų ir pan. Bais’ įdomu, tai dėl to taip lėtai ir rašau… Kai pradedu skaityt apie visokius šūstrus sensorius ir technologijas, tai sunku atsiplėšt (: Paskutine paieška bandžiau rast kokį nors incidentą, kur kasnors pajudino paliktą lagamina ir buvo ka-boom. Radau. Straipsniukas kaip viskas vyko visai nesenai Indijoj, ir video. Kepykloje kažkas paliko tašę, padavėjas nusprendė patikrint… 57 žmonės buvo ištaškyti po visą pastatą, brr… Viskas lyg ir tvarkoj su tuo straipsniu, kol nepamatai po straipsniu “sponsored links” turinio… kamon, tikrai. Na suprantu, ne pirmas čia toks kvailas sutapimas ant pasaulio istorijos, bet iš mano patirties tai kolkas pats  netinkamiausias ((: This is just plain wrong…

Nelieskit, vaikai, svetimų lagaminų!

Rodyk draugams

Nepatikėsit, bet pas mus KARŠTA (: maikutės ir šortai. Čia aišku Öland ne prie ko, nes ten buvo šalta, vėjuota, lietinga, ir tvyrojo nuolatinis rūkas. Karštis tik pasiteisinimas dėl retų įrašų ((: Nes tikrai tingisi baisiai. Bet vistiek, trumpai parašysiu. Kadangi dėl man nesuprantamų priežasčių švedai gegužės 13 (Kristaus į dangų ėmimo/žengimo diena) yra paskelbę nedarbo diena ir ta proga visi džiaugiasi beprasmiu keturių dienų savaitgaliu, išsiruošėm su kolegomis paturistaut truputį, nukeliavom su nakvyne į Öland ir ten viską apžiūrėjom.

Kas nežino, tai Öland  yra tokia Švedijai priklausanti baisybiškai pailga sala, į kurią galima patekti tiltu iš Kalmar. Visa sala plokštutėlė, didžiojoj daly teritorijos dirvožemio tėra pora centimetrų, pilna visokių paukščių ir ruonių, malūnų, apgriuvusių tvirtovių ir geologinių keistenybių. Keisčiausia iš visų yra RAUKAI

Toli vaikštinėja žmogeliukai, čia kad suvokt struktūrų mastelį (:

Tai va, kaip teigia mieloji vikipedija, Raukai (angliškai ir švediškai irgi Rauk) tai toks stebuklingas dalykas, akmeniniai stulpai susidarantys kai kalkakmenio uolienas skalauja pvz jūra ir visaip kaip vanduo išgraužia. Atidžiai apžiūrinėjant galima rast ir visokių įakmenėjusių fosilijų ir šiaip, ypač tokią rūkuotą dieną mums padarė labai didelį ispūdį (:

O kelionės finalas buvo neįtikėtinas patekimas į ornitologų suvažiavimą/žiūronų išpardavimą, tai pavarvinau seilę, o šiaip visi į mus labai keistai žiūrėjo nes mes nesinešiojom kiekvienas po trikojį stovą ir pusės metro vamzdį ((:

Tai va. Sąžinę apraminau. Sala puiki, nuvažiuokit ir patys pamatysit ((: rekomenduoju. Jei netikit tai dar pažiūrėkit, ko ten būna, nuotraukos čia.

O aš einu toliau rašyt 10 psl raporto apie visokius prašmatnius mokslinius būdus kaip pagaut blogiečius orouostuose, traukinių stotyse ir per olimpines žaidynes kursui “Sensors for enhanced security and crisis management”. Ne juokai.

Rodyk draugams

Kaip gi aš, self-appointed ornitologė ir nepakalbėsiu apie paukščiukus už jūrų marių. Man buvo didžiulis (teigiamas) šokas, kai pamačiau kad San Diego taip sakant net žvirbliai kitokie ((: WOW!

Visur vaikščiojau akis išpūtus ir bandžiau kuo daugiau skirtingų pastebėt. Ne visus pavyko ir fotoginklu įamžint, bet šiokių tokių laimikių turiu. Pradėsiu nuo paties-paties pačiausio. KOLIBRIS. Ta-daaaam! Kaip didelės musės zyzia aplink, va taip, šiaip sau, at belekokio medžio. Šakės (:

Bais’ pasisekė kad minutėlei zyst nustojo ir pritūpė ant šakos. Pačią pirmą San Diego matymo dieną pirmam parke. Būna gi, sekasi kartais (: Tiesa, koks čia konkrečiai kolibris tai aš taip ir nesugebėjau identifikuot, nes jų ten daug visokiausių rūšių yra..

O po to ėjom į pliažą (bet apie tai atskirai) tai porą vietinių jūrinių gyvių pagavau. Identifikuoti nelengva, bet bandysiu spėt.

Amerikoniškas Sidabrinis kiras (American Herring Gull)? Gudriau nesugalvoju, visi jie panašūs (:

Čia toks pats tik jaunesnis. Kirai pabaltuoja tik po 4 gyvenimo metų, o prieš tai visaip kaip margi būn (:

Buvom zoologijos sode, tai kartais kai nesimatydavo pagrindinių narvų gyventojų, gaudžiau vietinius žvirblius. Čia, spėju kad, yra Tironinių giminės paukščiukas, pvz Yellow-bellied Flycatcher arba Cordilleran Flycatcher, laba jau jie visi panašūs (: Beje, atradau nuostabų puslapį amerikietiškiems identifikuot - http://identify.whatbird.com – gali nurodyt kažkokius kriterijus pvz spalva, dydis, vieta, ir pan. ir atrenka tau daug paukščiukų, yay! ((:

Mourning Dove (leidau sau sukurti lietuvišką pavadinimą – Verkiantis balandis)

Pasiduodu, nežinau kas čia toks. Jau nuo peržiūrėtų paukščiukų galva sukasi ((:

Wood duck

Dar esu beveik 100% tikra, kad mačiau, bet nespėjau nufotografuoti California Towhee ir Song Sparrow ir Red-winged blackbird (kuosa raudonom plunksnom), kažkokią keistą juodą antį ir dar tą ir aną ir visokių kitokių! Bet kai nematyti tai sunku ir beatsimint viską… (: teks kitą kartą pasiimt su savim kokį žinyną “Amerikos paukščiai”. Dabar tai net nemačiau gyvai nei vieno knygyno kol San Diego buvau, tai ką padarysi…

Gero paukštingo savaitgalio visiems! O aš tuo tarpu keliu savo sparnus labai trumpam į Lietuvą [: ye ye.

Rodyk draugams

Tai va. Keliauju toliau (: Oro uoste susiradom kažkokį autobusą iki Union Station, pakeliui paaukojom švediškų pinigų kažkokiai ten labdarai. Union station pasiblaškę radom ir kur bilietus pirkt ir kur po to atsistot (sako eikit į Gate E. O kur tai yra?). Pasirodo vidury laukimo salės pratemptos virvelės, atskirta biznio klasė ir ekonominė ir turi ten stovėt kol ateis traukinio stiuardai ir nusives ten kur reikia. Keista sistema.

Taip, traukinio. Pacific Surfliner iš Los Angeles į San Diego. 80% trasos palei vandenyną. Skerspjūvis – vanduo, smėlis, traukinys, kalnai. Ar dar reik ką nors pridėti? ((: Sedėjau tik ir seilėjau langą ((:

Nežinau kaip kitur, bet Kalifornijoj viešas transportas labai gražus švarus ir iščiustytas (:

Visai netyčia išsirinkau teisingą traukinio pusę atsisėdimui

Antra nuotrauka – jau keliaujant atgal iš San Diego į Los Angeles. Lygiai taip pat gražu kaip ir važiuojant į priekį (:

Maždaug tuo momentu kai pyškinau šitą kadrą pasakiau sau, kad KAI turėsiu milijonus pinigų tai kraustysiuos į San Diego, pirksiu namą ant pliažo ir apsisodinsiu palmėmis (:

O dar keliaujant atgal nutiko neįtikėtinas dalykas – pamačiau garinį traukinį San Diego Steam Special II, kuris važiuoja tik maždaug kartą metuose. Pasirodo afigienai visiems patinkantis ir bais’ svarbus įvykis. Tada supratau, kodėl gi išilgai visos trasos taip daug žmonių palei bėgius buvo su kėdutėm, lietsargiais nuo saulės, daug alaus ir fotoaparatų ((: Konduktorius iš anksto visus perspėjo kad išpūstume akis, sedėjom visi ir laukėm (:

Ta-daaa! Psichodelika. O kaip kitaip iš prasilenkiančio traukinio? ((: Bet vistiek, mačiau!

Apibendrinant – jei jums kada reiks iš Los Angeles nusigaut į San Diego tai būtinai rinkitės šį puikų traukinį (: O visi kadrai pro truputį purvinus langus – albume!

Rodyk draugams

Na va, grįžau gyva sveika, pasimetusi laike, erdvėje, temperatūroje ir šiaip. Po truputį braunuosi pro susikaupusius laiškus, darbus ir visokius deadline, bet labai jau norisi ir užrašyt šį tą, kol visi įspūdžiai neišblėso (:

Kelionė: 3 valandos miego, ankstyva kelionė į Linkopingo orouostą, 6:00-07:55 skrydis į Amsterdamą. Šaunus sumuštinis su a la pikantiška mišraine ir keista bandelė su kriaušėmis… Pasibastymas po oro uostą, labai apskanavimas ir apčiupinėjimas prie JAV security check (dar gerai kad mes su KLM skridom tai tik metalo detektorius ir rankinis apieškojimas, o ne su Delta airlines – tuos vargšelius visus po vieną varė į va tokį kūno skanerį) ir valanda ankštoje salėje kol dėl techninių problemų keitė lėktuvą (:

O tada… 11 valandų skrydis į Los Angeles! Pirmą kartą toks ilgas skrydis, pirmą kartą išskridau iš Europos, pirmą kartą tokiam dideliam lektuve, pirmą kartą pamatysiu JAV…

Visi 3-4-3 rinkiniais įsikniaubę į savo ekraniukus ieško ką žiūrėt.

Aš pirmyn+atgal skrydyje paveizėjau July&Julie, My name is earl, Shutter Island, Big bang theory, NCIS, CSI, Cold Case, …, pasimokiau ispanų kalbos, stebėjau skrydžio informaciją, pamiegojau, ratais pavaikščiojau, vandenuką siurbiau… Iš tikro tai tikėjausi kad baisiau bus ir labiau atsibos, bet ne taip jau viskas ir prailgo. Lyg labai tingus sekmadienis ant sofos, išskyrus tai kad čia ne sofa o ankšta ankšta kedutė ant kurios neįmanoma patogiai įsitaisyt ir apilnk daug daug žmonių ((: Bet gal neprailgo dar ir dėl to, kad nauja patirtis ir dar lengva rast kuom užsiimt ir žavėtis?

Dideliam mano liūdesiui beveik visą kelią pro langą buvo štai tokie vaizdai…

O pusę skrydžio neįmanomai plieskė saulė, todėl užsitraukėm žaliuzes (; Tik protarpiais vis patikrindavau, o gal gi kažkas ten wow.  Ir staiga prasidejo tikrai wow-wow-ach-och-vaje kaip gražu vaizdai. Kažkaip niekad nebuvau pagalvojus kad JAV tokios tuštumos neapsakomai gražios pilna (:

Šakės, tikrai. Sedėjau visai nutirpus, apsalus ir mintyse šokinėdama iš džiaugsmo ir laimės (: Visi skrydžio vaizdai albume.

Po to priartėjom prie Los Angeles. Ir skridom, skridom… Skridom, skridom ir dar skridom. Aš nesuprantu, kokio dydžio tas nesibaigiantis miestas (:

Galvot galėjau tik apie Desperate Housewives ((: Nieko keisto kad jie ten savo priemesčiuose iš proto visi kraustosi.

Tai va. Nusileidus privertė dar kokią valandą atstovėt ilgoje ilgoje lėtoje lėtoje eilėje prie pasų kontrolės kur teko atiduot savo pirštų atspaudus, veido atvaizdą, atsakyt į porą klausimų, priduot kažkokį popiergalį, atgaut jo gabaliuką begėdiškai su stepleriu įsegtą į mano dar dažais kvepiantį pasą, tada nukeliavau susirast savo nepasimetusio (yay!) bagažo ir maut lauk iš to biauraus betoninio pastato su negražiom priklijuotom lubom. Žmonės, ale gi kaip gražu  europietiškuose oro uostose, kad jūs žinotumėt ((:

Toliau sekė nusigavimas iki Union Station ir 2.5 h kelionė *traukiniu* vardu Pacific Surfliner (nu kaip gi nevažiuot tokiu) į San Diego! (: Bet apie tai – plius minus rytoj, o tai bus information overflow.

Rodyk draugams

Taip, taip, taip! Pagaliau! Saulėtoji Kalifornija ir pirma tarptautinė konferencija gyvenime! (: net vulkanas nesutrukdė, ketvirtadieni debiutuoju su savo pranešimu, tikėkimes vulkanas nesutrukdys ir parskrist namo.

Labai daug įspūdžių su palmėm, kolibriais, naktiniu žemės drebėjimu, nuo kurio pabudau bet galvojau kad užgliučino sapnas, o pasirodo kad ne, 9 valandų skirtumu (pas mane aštunta vakaro, Švedijoj 5-a ryto, LT - 6, labas rytas jums, tuoj labanakt man), daug amerikoniškumo ir viso kito. Ir labai mažai laiko bei jėgų apie viską parašyti (: Bet vistiek parašysiu, vos tik tai, tai iš karto (:

O kolkas tai tiesiog sėdžiu ant savo milžiniškos lovos su šešiom pagalvėm, repetuoju pranešimą, žiūriu pro langą į palmes ir pati sau pavydžiu (:

Rodyk draugams

Kaip žinia, Švedijoj doktorantai yra išpindėję žmonės nes turi nuosavus ofisus, blogiausiu atveju sėdi dviese. Pastaruoju metu mano katedroj vis didesne tampa problema tai, kad žmonių vis daugėja, o pastatas kažkodėl ne guminis ir papildomų ofisų nebeatsiranda. Aš irgi juk pusę metų laukiau kol kasnors pabaigs savo doktorantūrą ir galėsiu iš didelio didelio kambario su daug daug žmonių (including dėdė Ūsas) persikraustyt į nuosavą kamurkę. Nuolatiniai juokai jau senai yra apie naujo pastato ar priestato ar aukšto pastatymą kad mūsų išsipūtusią grupę sutalpint. Kitos katedros kreivai į mus šnairuoja nes mes tyliai po truputį okupuojam jų koridorius ir kitus išstuminėjam.

Tai va. Atėjo dirbt papildoma šefo administratorė, nes senoji viena jau nebesusitvarko, o dar ir gavom kažkokį valstybės grantą milijoninį su kuriuo daug valakytos.. Ir kur ją sodint? Vienam kolegai doktorantui nepasisekė, nes jo ofisas buvo labai strategiškai geroje vietoje, grupės vado pašonėje… Jo žinoma atsiklausė, ar jis nieko prieš persikraustyt kitur, bet juk į tokį klausimą neigiamai negali atsakyt ((: Susipakavo vargšelis visas savo šmutkes ir išvyko į koridorių “far, far away”. Nu mes visi liūdnai pamojavom, ir pažadėjom aplankyt, o ką daryt, pikta, bet visi supranta kad kito kelio nėra.

(šiuo momentu įžanga baigiasi ir prasideda įrašo kaip ir pagrindinė dalis)

Net nežinojau, kad mane kolegos išsikraustymas stipriai paveikė, kol prieš porą naktų nesusapnavau totalaus košmaro, iš kurio pabudau visa apsiašarojus ir bais’ susinervinus. O košmaro esmė buvo, kad pareinu aš iš laboratorijos į ofisą, ir hm – durys permontuotos, rankena kitoj pusėj. Atsidarau – o ten pilna kažkokios buhalterės papkių, segtuvų ir šiaip, visi mano daiktai dingę. Pradedu blaškytis, žiūriu, kad ir šiaip visas koridorius perdarytas, kur buvo durys – užmūrijo, kitur naujas padarė, na žodžiu. Sapne bėgu pas šefą (o ofise visai kitos grupės vadovas) kad kaip čia taip, kur man dabar eit, visa ten užsikukčioju net iš apmaudo. Toj vietoj besiaiškindama ir pabudau. Bet iš tikro buvo viskas labai dramatiška ir baisu kai tave taip ima ir iškrausto be jokio perspėjimo. Brr.

(jokių gilių minčių čia nebuvo, tik pasipasakojimas apie smegeninės slėpinius. ne dažnai pavyksta taip aiškiai suprast kodėl ką sapnavai)

O tuo tarpu sėdžiu ir spelioju, ar išsisklaidys vulkano pelenai iki man skrendant į San Diego, ar ne. Kaip žinia, didžioji dalis skrydžių į JAV vyksta virš Islandijos (: Kažkur perskaičiau, kad kai šis vulkanas išsiveržė praeitą kartą, tai visus metus putojo ir spjaudėsi. Ot būtų! Welcome back, viduramžiai ((: Na, bus matyt. Vistiek, šiuo momentu daug neramiau yra kolegei, kurios skrydis namo rytoj, o rankoje suspausti bilietai į Metallicos koncertą (: Na, bet blogiausiu atveju Lietuva netoli, dar spės keltu nuplaukt jeigu ką, heh.

Gero savaitgalio visiems! Sako kad gražūs saulėlydžiai būna nuo pelenų (mažų mažų natūralaus stiklo gabaliukų).

Rodyk draugams