Na va, grįžau gyva sveika, pasimetusi laike, erdvėje, temperatūroje ir šiaip. Po truputį braunuosi pro susikaupusius laiškus, darbus ir visokius deadline, bet labai jau norisi ir užrašyt šį tą, kol visi įspūdžiai neišblėso (:
Kelionė: 3 valandos miego, ankstyva kelionė į Linkopingo orouostą, 6:00-07:55 skrydis į Amsterdamą. Šaunus sumuštinis su a la pikantiška mišraine ir keista bandelė su kriaušėmis… Pasibastymas po oro uostą, labai apskanavimas ir apčiupinėjimas prie JAV security check (dar gerai kad mes su KLM skridom tai tik metalo detektorius ir rankinis apieškojimas, o ne su Delta airlines – tuos vargšelius visus po vieną varė į va tokį kūno skanerį) ir valanda ankštoje salėje kol dėl techninių problemų keitė lėktuvą (:
O tada… 11 valandų skrydis į Los Angeles! Pirmą kartą toks ilgas skrydis, pirmą kartą išskridau iš Europos, pirmą kartą tokiam dideliam lektuve, pirmą kartą pamatysiu JAV…

Visi 3-4-3 rinkiniais įsikniaubę į savo ekraniukus ieško ką žiūrėt.
Aš pirmyn+atgal skrydyje paveizėjau July&Julie, My name is earl, Shutter Island, Big bang theory, NCIS, CSI, Cold Case, …, pasimokiau ispanų kalbos, stebėjau skrydžio informaciją, pamiegojau, ratais pavaikščiojau, vandenuką siurbiau… Iš tikro tai tikėjausi kad baisiau bus ir labiau atsibos, bet ne taip jau viskas ir prailgo. Lyg labai tingus sekmadienis ant sofos, išskyrus tai kad čia ne sofa o ankšta ankšta kedutė ant kurios neįmanoma patogiai įsitaisyt ir apilnk daug daug žmonių ((: Bet gal neprailgo dar ir dėl to, kad nauja patirtis ir dar lengva rast kuom užsiimt ir žavėtis?

Dideliam mano liūdesiui beveik visą kelią pro langą buvo štai tokie vaizdai…
O pusę skrydžio neįmanomai plieskė saulė, todėl užsitraukėm žaliuzes (; Tik protarpiais vis patikrindavau, o gal gi kažkas ten wow. Ir staiga prasidejo tikrai wow-wow-ach-och-vaje kaip gražu vaizdai. Kažkaip niekad nebuvau pagalvojus kad JAV tokios tuštumos neapsakomai gražios pilna (:

Šakės, tikrai. Sedėjau visai nutirpus, apsalus ir mintyse šokinėdama iš džiaugsmo ir laimės (: Visi skrydžio vaizdai albume.
Po to priartėjom prie Los Angeles. Ir skridom, skridom… Skridom, skridom ir dar skridom. Aš nesuprantu, kokio dydžio tas nesibaigiantis miestas (:

Galvot galėjau tik apie Desperate Housewives ((: Nieko keisto kad jie ten savo priemesčiuose iš proto visi kraustosi.
Tai va. Nusileidus privertė dar kokią valandą atstovėt ilgoje ilgoje lėtoje lėtoje eilėje prie pasų kontrolės kur teko atiduot savo pirštų atspaudus, veido atvaizdą, atsakyt į porą klausimų, priduot kažkokį popiergalį, atgaut jo gabaliuką begėdiškai su stepleriu įsegtą į mano dar dažais kvepiantį pasą, tada nukeliavau susirast savo nepasimetusio (yay!) bagažo ir maut lauk iš to biauraus betoninio pastato su negražiom priklijuotom lubom. Žmonės, ale gi kaip gražu europietiškuose oro uostose, kad jūs žinotumėt ((:
Toliau sekė nusigavimas iki Union Station ir 2.5 h kelionė *traukiniu* vardu Pacific Surfliner (nu kaip gi nevažiuot tokiu) į San Diego! (: Bet apie tai – plius minus rytoj, o tai bus information overflow.
Rodyk draugams