Ofisiniai košmarikai
Kaip žinia, Švedijoj doktorantai yra išpindėję žmonės nes turi nuosavus ofisus, blogiausiu atveju sėdi dviese. Pastaruoju metu mano katedroj vis didesne tampa problema tai, kad žmonių vis daugėja, o pastatas kažkodėl ne guminis ir papildomų ofisų nebeatsiranda. Aš irgi juk pusę metų laukiau kol kasnors pabaigs savo doktorantūrą ir galėsiu iš didelio didelio kambario su daug daug žmonių (including dėdė Ūsas) persikraustyt į nuosavą kamurkę. Nuolatiniai juokai jau senai yra apie naujo pastato ar priestato ar aukšto pastatymą kad mūsų išsipūtusią grupę sutalpint. Kitos katedros kreivai į mus šnairuoja nes mes tyliai po truputį okupuojam jų koridorius ir kitus išstuminėjam.
Tai va. Atėjo dirbt papildoma šefo administratorė, nes senoji viena jau nebesusitvarko, o dar ir gavom kažkokį valstybės grantą milijoninį su kuriuo daug valakytos.. Ir kur ją sodint? Vienam kolegai doktorantui nepasisekė, nes jo ofisas buvo labai strategiškai geroje vietoje, grupės vado pašonėje… Jo žinoma atsiklausė, ar jis nieko prieš persikraustyt kitur, bet juk į tokį klausimą neigiamai negali atsakyt ((: Susipakavo vargšelis visas savo šmutkes ir išvyko į koridorių “far, far away”. Nu mes visi liūdnai pamojavom, ir pažadėjom aplankyt, o ką daryt, pikta, bet visi supranta kad kito kelio nėra.
(šiuo momentu įžanga baigiasi ir prasideda įrašo kaip ir pagrindinė dalis)
Net nežinojau, kad mane kolegos išsikraustymas stipriai paveikė, kol prieš porą naktų nesusapnavau totalaus košmaro, iš kurio pabudau visa apsiašarojus ir bais’ susinervinus. O košmaro esmė buvo, kad pareinu aš iš laboratorijos į ofisą, ir hm – durys permontuotos, rankena kitoj pusėj. Atsidarau – o ten pilna kažkokios buhalterės papkių, segtuvų ir šiaip, visi mano daiktai dingę. Pradedu blaškytis, žiūriu, kad ir šiaip visas koridorius perdarytas, kur buvo durys – užmūrijo, kitur naujas padarė, na žodžiu. Sapne bėgu pas šefą (o ofise visai kitos grupės vadovas) kad kaip čia taip, kur man dabar eit, visa ten užsikukčioju net iš apmaudo. Toj vietoj besiaiškindama ir pabudau. Bet iš tikro buvo viskas labai dramatiška ir baisu kai tave taip ima ir iškrausto be jokio perspėjimo. Brr.
(jokių gilių minčių čia nebuvo, tik pasipasakojimas apie smegeninės slėpinius. ne dažnai pavyksta taip aiškiai suprast kodėl ką sapnavai)
O tuo tarpu sėdžiu ir spelioju, ar išsisklaidys vulkano pelenai iki man skrendant į San Diego, ar ne. Kaip žinia, didžioji dalis skrydžių į JAV vyksta virš Islandijos (: Kažkur perskaičiau, kad kai šis vulkanas išsiveržė praeitą kartą, tai visus metus putojo ir spjaudėsi. Ot būtų! Welcome back, viduramžiai ((: Na, bus matyt. Vistiek, šiuo momentu daug neramiau yra kolegei, kurios skrydis namo rytoj, o rankoje suspausti bilietai į Metallicos koncertą (: Na, bet blogiausiu atveju Lietuva netoli, dar spės keltu nuplaukt jeigu ką, heh.
Gero savaitgalio visiems! Sako kad gražūs saulėlydžiai būna nuo pelenų (mažų mažų natūralaus stiklo gabaliukų).
Patiko (2)
Rašyti komentarą