BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Mūsų pirmasis Tiramisu

Na va, net vasaris neatėjo, o jau rašau pirmą šių metų įrašą ((: Šaunuolė aš! Pradėsiu metus saldžiai.. Tai arba mums gerai bus, arba dantisas džiaugsis daug darbo gavęs, bus matyt.

Ogi sugalvojom tamsų šeštadienio vakarą su Brangiuoju pasilepint Tiramisu. Namie gamintą esu ragavus tik vieną kartą, kaip gaminamas teoriškai žinojom, žodžiu piece of cake. Ir gi tikrai buvo lengva, greita ir baisiai skanu. Rekomenduoju!


Aišku, padarius vieną nuotrauką išsikrovė fotoginklo elementai, bet tai negi dabar bėgsi kraut, kai toks skanumas ant stalo…

Tiesa, panaršę interneto platybes supratom, kad recepto variacijų – milijonai. Vieni deda tik trynius, kiti ir baltymus, vienur pila alkoholio į kremą, kitur ne. Vieni sumaišo ir viskas, kiti dar bliūdą į karštą vandenį įmerkę maišo kol tirštės, ir tt. Proporcijos kremo su sausainiais irgi skiriasi, vienur 6 sausaniai, kitur tokiam pačiam kiekiui 12 (: Pasiblaškėm, pasiblaškėm ir išsirinkom paprastą maksimalistinį variantą su viskuo – ir su baltymais, ir su alkoholiu, ir su daug sausainių, o kaitint patingėjom, tai tiesiog viską sumaišėm ir užpylėm. Sustingo, viskas gerai buvo, dubenėlius net išlaižėm iš to skanumo (: Nėra pigus desertas, bet verta kartais pasilepinti.

Na gerai, be tolesnių gražbyliavimų, reikės va ko:

250g Maskarponės (kažkur perskaičiau, kad galima pakeisti varškės kremu+plakama grietinėle, bet nebandžiau)
2 kiaušiniai
2 šaukštai cukraus pudros (arba kokie 4 paprasto cukraus, bet su pudra geriau)
~12 “Savoiardi” sausainių – konsistencija, kaip biški padžiūvusio labai saldaus biskvito, tai iš bėdos turbūt galima pakeist arba savo keptu, arba kur būna pirkt pertepimui paruošti (:
1,5-2 dl šaltos stiprios kavos
2-3 šaukštai alkoholio (originale Amaretas arba Marsala vynas, mes naudojom Bailey’s – super puper tiko)
(nebe)Slaptas ingredientas – Rigas Balsams
Papuošimui – kakava

  1. Užplikyt stiprios kavos ir atšaldyt, perpilt į kokią sriubinę lėkštę
  2. Trynius išplakt su cukrum iki kreminės konsistencijos
  3. Baltymus išplakt iki standumo
  4. Maskarponę išsukt su alkoholiu iki vientisos konsistencijos (iš pradžiu išsigandom, kad sutraukė, bet po to viskas vėl gražiai pasiskirstė)
  5. Trynius ramiai permaišyt su maskarpone, ir po to atsargiai sudėt plaktus baltymus ir dar ramiai pamaišyt. Kiek skaičiau – svarbiausia nepersistengt stipriai makaluojant nes po to gali nesustingt.
  6. Nebūtinai, bet mums patiko: Į kavą šliūkštėlt truputį Rigas Balsams, kiekis pagal skonį. Mes kokių 30ml gal pilstelėjom, vis paragaudami ar ne per daug.
  7. Na, o dabar - įdomiausia dalis – sukompiliavimas (: Mes darėm į mažus vienos porcijos dubenėlius, bet galima ir vieną didelį indą daryt. Tiesiog pagalvojom kad gražiau bus, jei nereiks šaukštu iš bendro pasemt, viskas išsimakaluotų.
    Sausainius (jei maži dubenėliai, laužt per pusę, kad tilptų) 1-2 sekundem pamerkt dugnu į kavą. Labai greit prisigeria skysčio tie sausainiai ir pradeda byrėt, taip kad neužsisvajokit šitam žingsny. Pamirkytus sausainius dėt vienu sluoksniu į pasirinkto indo dugną, tada padengti kremu, vėl sausainiai, vėl kremas. Mes darėm dviejų sluoksnių, nežinau, turbūt galima ir toliau tęsti, jei reik.
  8. Slepiam Tiramisu šaldytuve kokiai valandai-dviem
  9. Prieš pat patiekiant viršų per sietą nubarstom kakava.


Seilės varvėjo, ranka drebėjo, kakavos gumuliukų pribyrėjo (:

Vat ir viskas! Mums iš tokio kiekio gavosi trys maži vienos porcijos dubenėliai plius vienas kiek didesnis dubenėlis, tai sumoj kokios 5 porcijos. Recepte buvo parašyta kad čia tik 3, bet kad labai jau sotu, tai užteko ir po mažesnį kiekį (: O jau gardumas… burnoje tirpo. M-m!

Rodyk draugams

Meniškas mokslas

Yeah! Noriu pasigirti!

O buvo taip…

Mūsų padalinyje (tiksliau padalinių “konglomerate” – Thin film physics, Plasma and coatings physics, Nanostructured materials) kiekvienais metais vyksta kalėdinės atvirutės konkursas, į kurį galima atnešti savo keistų paveiksliukų, kurie ne tik moksliški, bet ir kuom nors akį traukiantys, pastebėti analizuojant savo bandinius per mikroskopą ar dar kokį aparatą. Visko būna: tai pas ką nors suskilinėja koks plonas sluosnis į gražius trikampiukus, tai eglutės formos nanostruktūros užauga, ar burbulus primenantčios dalelės susiformuoja, ir pan. Visi nubalsuoja, išrenka gražiausią, ta atspausdinama ir siunčiama visokiems bendradarbiaujanties universitetams, buvusiems kolegoms, ir tt.

Tai va, pagaliau ir aš turėjau kuom prisidėt, nes labai keistų dalykų pamačiau savo bandiny (: Ta-daaah. Grožis.

Ir ne šiaip sudalyvavau, o LAIMĖJAU! Na, kai jau laimėjau, tai teko biški aplipint pradinį variantą visokiais sveikinimo tekstais ir kalėdinėm nesąmonėm, bet vistiek šita dalis pati pagrindinė ir gražiausia [: Dar reiktų padėkot ir kolegai, bo aš pati viena tai tuo šūstru mikroskopu naudotis nemoku, tai viena nebūčiau nieko padarius…

Dabar tiems, kam tikrai įdomu, ir kas nori bandyt suprast ką čia mato:

Vaizdas užfiksuotas TEM (Transmission Electron Microscope) pagalba mano ScAlN sluoksnio kraštelyje ir susideda iš dviejų dalių. Viršus: Jei pamenat, pasakojau, kaip gi bandinius šiem žiūrėjimam reikia ruošti. Tai va, vienas iš paruošimo žingsnių yra bandinio ploninimas naudojant jonų pluoštą. Tas jonų pluoštas kartais keistai sureaguoja su bandiniais ir nevienodai suplonina, suformuodamas kokias nors keistas struktūras. Šiuo atveju, kažkokiu būdu ant nuploninto krašto prisigamino a la varveklių (o apvertus kaip kalėdinės eglutės net galėtų atrodyt ar kalnai). Apačia: to paties TEM pagalba taip pat galima įamžinti ir “Selected area electron diffraction” – pagal taškučių (o kartais ir ne taškučių) pozicijas galima spręsti apie bandinio kristalinę struktūrą, ir t.t. Čia įamžinom biški brokuotai, nes kol fotografavom tuos taškučius, pajudinom CCD kamerą dengiančią sklendę (realaus pasaulio atitimuo – fotografuoji tamsoj lempą ir sujudini fotoaparatą). Bet, kaip paaiškėjo, – mokslinis brokas puikiai gali įgaut meninės vertės ((: Sukombinavau, nuspalvinau ir vuolia – po visą pasaulį keliaus ir gal bent kieno akis pradžiugins. Jėga.

Na va ir pasigyriau, ačiū už dėmesį, ir prašau nevogt mano paveiksliuko, net jei jis jums ir baisiai gražus ((:

O lauke – saulėti -7°C, lengvai sninga ir stogai pasipuošę 30cm sniego kaip minimum… Kas bus, jei taip ir toliau?

Taip pat – tęsiant jau kaip ir šventinę tematiką – į tėvynę parskrendam gruodžio 20 (vaje, gi jau čia greitai!), būsim iki sausio 7, priimam visus kvietimus ir pasiūlymus ant alaus, kavos, ledo, kino, teatro, , žygių į gamtą, Naujų metų šventimų ir kitų akcijų atrakcijų (: Kolkas planų nulis.

Rodyk draugams

Pozityviai apie sniegą

Labai patiko pamatyta idėja apie tai, kad reik pasistengt lapkričio 11 pablog’int ką nors pozityvaus (: Nors ir šiaip mažai bambu savo įrašuose (tikiuosi), bet pastaruoju metu taip mažai iš vis rašau, kad nepakenks ir oficialiai pozityviai parašliavot.

Meanwhile in Linköping… Ogi prisnigo pas mumis! Ir ne bet kaip. Įsivaizduokit, lapkričio 9 diena, o lauke – 10-20cm sniego, pusto, vaje. Orų prognozę žinojau iš anksto, ir kad laukiau, kad laukiau… Sulaukiau!!! Yeah ((:

Nežinau kaip jums, bet man tai sniegas – nuostabus dalykas. Jis toks baltas ir fainas ir net nepikta kai į akis krenta, ar sušlapina drabužius, vistiek šimtą kartų geriau negu betkoks lietus (išskyrus tą vasarinį trumpalaikį). Aplink iškart šviesiau ir smagiau. O jei dar saulutė išlenda, ak ak… Visas pasaulisl svajingai sustingsta tiesiog. Sulendi į savo šiltą žieminę šubą ir girgždini nepramintais takeliais.

Na, saulėto sniego pagaut nespėjau, nes mano laboratorija be langų, o ten pastaruoju metu sėdžiu kasdieną visą dieną, bet užtat labai smagiai pūgą amžinau namie iš balkono ant trikojo fotoginklą pamovus.

Aš tai bailiukė, bet kiti ir dviračiais mynė sau kaip niekur nieko… Bet man daug smagiau eit ramiai ir grožėtis vaizdais (:

Aišku, pasidžiaugėm tris dienas ir užtenka, rytoj jau žada viskas ištirpti… Bet labai malonu buvo prisimint, kokia gi ta graži žiema ir jau pradėt planuot ateities slidžių žygius. Dar labai noriu kokį rimtą senį besmegenį sumontuot ir iš tikro tai baisiai senai nesimėčiau su niekuom gniūžtėmis. Baigiu suvaikėt nuo mokslų matyt ((:

Rodyk draugams

Dabar tai jau viskam pasiruošus, yeah!

Pavojinga ta fizikos doktorantūra. Visur elektra, susipynę laidai, chemikalai, aštrūs kampai, slystantys iš rankų veržliarakčiai, kolegos darantys pavojingus eksperimentus su dujomis ar sprogmenimis. Praeitais metais vieną kolegę gana stipriai pakratė, nes kol ji varžtus ant magnetrono atsukinėjo, kitas kolega srovę paleido jos nepastebėjęs. Tai nuo to laiko visi bais’ susirūpino darbuotojų saugumu, to pasekoje pradėjo organizuot visokius kursus (: Tai vis kažkas gero iš blogo.

Don’t do this at home… Kas nutinka kai sprogsta paprastas buitinis anti-vabalinis purškalas

Pasišokinėdama užsiregistruoju vos tik kokį naują kursą paskelbia, tai jau apturėjau pirmosios medicininės pagalbos kursą (įskaitant širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą), saugumo dirbant su elektra (nors tas tai prastas buvo, atėjo dėstytojas pasakot kaip įžemint skalbimo mašiną, tik po to kai nuvedėm parodyt kas mūsų laboratorijose darosi išsižiojo susipratęs jog visai neaktualiai pezėjo bendro pobūdžio dalykus, kurie mums nepadės),  ir net priešgaisrinį instruktažą. Jėga, kai pagalvoji, maža kada gali tokie dalykai praverst…

Pirmoji pagalba, širdies masažas ir dirbtinis kvėpavimas: išmokau heimlicho manevrą (kai kažkas paspringsta), sužinojau ką daryt jei paspringsti, o aplink nieko nėra (galima kėdės atlošą panaudot ant jo užgriūnant), tvarstyt žaizdas, paguldyt be sąmonės esantį žmogų į stabilią padėtį, ir pirmą kartą gyvenime supratau koks sunkus darbas yra širdies masažą daryti – buvo gera treniruotė, visi ten kad pumpavom, kad pumpavom, prakaitas per kaktą riedėjo.

Labai įdomiai iš tikro treniravomės širdeles masažuot, kiekvienas gavom po individualų manekeną vardu Mini Anne, nors man labiau į kokį mini Albertą buvo panašu. Jei teisingai paspaudi, yra garsas, o taip pat oras į plaučius nepapuola, kol teisingai galva neatversta. Tai dabar turiu namie numestą, kad kilus nesutramdomui norui galėčiau išsitraukt, pripūst ir prisimint įgūdžius ((: Gal kam reikia?

Taip pat išmokau klijuot butaforinius elektrodus ir spaust “mygtuką” ant kartoninio defibliriatoriaus ir kartoniniu telefonu surinkt 112 ir kviest pagalbą ((: Buvo biški komiška rėkaut visiems kartu, bet šiaip aš suprantu, kad net ir treniruojantis su kartoniniais aparatais galima smegenis išmokint teisingai reaguot į tokią situaciją jei iš tikro atsitiktų, nepasimesčiau ir bent kažką bandyčiau padaryt. Wooshwoosh. Ir visai ne ten kur per filmus klijuoja (:

Na o priešgaisrinė apsauga tai aišku iš vis smagumas neišpasakytas. Pirmą kartą gyvenime laikiau rankose gesintuvą ir juo naudojausi pagal paskirtį.

Darėm va taip. Visi iš eilės ėjom ir gesinom degantį benziną.

Dar išbandėm gesinimo techniką kai degantį daiktą uždengi nedegiu audeklu, kad uždusint ugnį neduodant deguonies. Atrakcija ((:

Nors kyšo iš po kepurės snapo tik nosis, bet čia aš, čia aš! Įdomu, kiek jau kartų ta sofa buvo padegta…

Na ir šiaip pasiklausėm apie dūmus, skirtingus gesintuvus, žiūrėjom filmukus kaip dega kambarys kai durys uždarytos, ir kai atidarytos, nugi baisus skirtumas tikrai. Taip kad jei papulsit į gaisrą, tai prieš bėgdami lauk dar pasistenkit uždaryt duris, kad mažiau deguonies liepsna gautų, gal mažiau žalos pridarys. Na, o pabaigai gaisrininkai paliko efektingiausią demonstraciją – kas atsitinka, jei degantį aliejų (pvz virtuvėje per ilgai palikus puodą ar keptuvę ant viryklės) užpiltume vandeniu. NIEKADA NIEKADA taip nedarysiu (ir jūs nebandykit). Vos ne sprogimas, baisu kiek dūmų ir liepsnos fontanų, brr. Geriausia išeitis - dengti dangčiu tik ir laukt kol užges.

Tai va. Po tokių kursų kaip minimum savaitę laiko vaikštai žmogus ir dairaisi ar tik kur nelaimės nėra, kad pritaikyti savo naujai įgytus sugebėjimus ((:

Rodyk draugams

Švediškų rinkimų ypatumai

Gi gavau progą prabalsuot švediškuose rinkimuose čia neperseniausiai. Neleido į parlamentą rinkt (renka tik turintys Švedijos pilietybę), bet apskrities ir savivaldybės pasirinkimuose galėjau pasireikšt (visi ES šalių nariai arba jei jau ilgai gyveni Švedijoj), how cool is that! (: Totali atrakcija!

Biški keisti tie rinkimai, kažkaip anksčiau nebuvau pagalvojus kad kiekvienoj šaly taip gali skirtis, maniau visur viskas vienodai

Rinkėjo pažymėjimas – atėjo paštu, nieko pasirašyt nereik

Išankstinis balsavimas – pilna visam mieste vietų kur gali prabalsuot iš anksto, net universitete buvo, niekur registruotis nereikia ir niekam pranešt irgi nereikia

Pats balsavimas – čia didžiausia nuostaba buvo – nėra vieno balsavimo biuletenio, vietoj to ateini ir pamatai va tokį vaizdą:

Taigi, aiškinu sistemą – ateini prie stalo, pasiimi tris tuščius vokelius. Na, mano atveju du vokelius nes už parlamentą balsuot negaliu. Į kiekvieną vokelį įdedi po lapelį su pasirinktos partijos pavadinimu ir gali pažymėt (arba nežymėt) kandidatus. Baltas lapelis – savivaldybės rinkimai, mėlynas – apskrities, geltonas – parlamento. Pievos kažkokios. Lapeliai sudėti viešai, ir šiaip tą lapelį jau gali būt iš anksto atsinešęs nes kai rinkimini spamą siunčia visos partijos tai tų lapelių ir rekomendacijų ką žymėt tau betkiek prikiša. Kol nenuėjau balsuot tai galvojau tie lapukai šiaip informaciniai, o pasirodo kad tikras dokumentas ((: šakės. Kalnai makulatūros.

Tai va, sukiši savo lapelius į vokelius, vokelio vienam krašte yra skylutė kad matytusi kokios spalvos čia balsavimas ir paduodi dedei, kuris patikrina tavo rinkėjo pažymėjimą ir sudeda balsą į dėžutę.

Tiesa, mes ėjom balsuot iš anksto (bo sekmadienį ir taip yra ką veikt), tai gal dėl to taip viskas nekonfidencialiai, Brangusis prisiekinėja kad sekmadienį gali biški slapčiau tuos lapelius pakuot niekam nematant, na bet vistiek kažkokia keista sistema. Ir labai jau lengva (prabunda lietuviškas sukčiavimas) pirkt balsus – padavei rinkėjui jau pripildytą lapuką ir viskas. Keista keista keista (:

Apart to, tai nežinau kaip jums, bet man sudalyvavus kokiuose nors rinkimuose atsiranda toks pakylėjimo ir pilietiškumo jausmas ((: patiko. Nelabai aš čia gaudžiaus jų partinej sistemoj (nors biški labiau aišku kur kokia kryptis, palyginus su LT), bet belekaip tai juk nebalsuosi, pasiskaičiau šiek tiek, susigalvojau porą aspektų kurie man svarbūs tai manau kad už normalius prabalsavau. ((: Ir šiaip, kažkaip kai pats sudalyvauji sprendimuose, tai pradedi labiau sekt kas vyksta. Priedo, įgijau teisę bambėt jei dabar savivaldybė ar apskritis kokią nesamonę sugalvos padaryt… Yeah! ((:

Va tokie vat politiniai nuotykiai. O šiaip baisiai daug darbo (valio!) ir nėr kada rašyt (:

Rodyk draugams

Blogerio deklaracija

Kadangi šiandien tingiu rašyt kaip balsavau švediškuose rinkimuose (bus rytoj!), tai va, kažką čia šiandien visi deklaruoja, tai ir aš kartu (: Tekstas Rokiškio.

Blogerio deklaracija

Aš esu blogeris. Tai reiškia, kad dalinuosi savo mintimis, žiniomis, patirtimi ir klaidomis su daugeliu žmonių – visais tais, kurie dėl kokių nors priežasčių aplanko mano blogą. Aš neretai klystu, aš esu tik žmogus, tačiau visvien stengiuosi padaryti kažką gero – bent jau dalintis už dyką su kitais tuo, ką turiu – ta pačia patirtimi, žiniomis, mintimis, klaidomis ir nuomonėmis. Todėl aš skelbiu savo deklaraciją.

Tai ne tik mano deklaracija. Išties, visa ši deklaracija – tai tik mintys, kurias dažnai tenka išgirsti iš kitų blogerių. Tai mintys, kurias išsakė ir didžiausi blogosferos metrai, ir daugybė mažiau žinomų autorių. Tai mintys, kurios kilo iš diskusijų su kitais blogeriais. Tai ir mano mintys. Mintys apie tai, ką gali daryti blogeris, ką jis duoda kitiems, ko jis tikisi iš kitų. Išties gavosi visai nedaug… Vos keletas punktų.

Man svarbios atgalinės nuorodos

Man negaila mano parašytų straipsnių – imkite juos. Galite dėtis į savo interneto puslapius, jei jie jums patiko, jei jie gali būti įdomūs jūsų skaitytojams. Tačiau aš esu aš, aš esu straipsnio autorius, todėl aš noriu kelių paprastų dalykų – nuorodos į savo blogą ir į straipsnio originalą. Tikros pilnavertės nuorodos, o ne kažkur paslėpto parašymo kad “Autorius – Kažkasten Kažkurten”. Aš esu blogeris, tai reiškia, kad aš esu ne Kažkas Kažkur, o konkretus blogeris, kurio blogas turi adresą Internete, kurio straipsnis irgi turi adresą Internete. Todėl nuorodos į mano blogą ir straipsnį iš perpublikuojamo straipsnio – tai besąlygiška sąlyga. Ir ją juk lengva įgyvendinti, tiesa?

Nuorodos straipsnyje – tai straipsnio dalis

Jei aš įdedu nuorodas į kažką savo straipsnyje, noriu, kad ir šios nuorodos būtų išsaugotos tiksliai tokiame pavidale, kokiame buvo. Nuorodos – tai lygiai tokia pat straipsnio dalis, kaip ir kitas tekstas. Jei aš įdedu nuorodą, o ją kažkas pašalina – tas kažkas sugadina mano tekstą. Aš neleidžiu perpublikuoti savo tekstų, jei šalinate iš jų nuorodas, jas keičiate ar pridedate krūvas savų, visiškai disonuojančių su tekstu. Aš leidžiu perpublikuoti savo tekstus tiksliai taip, kaip jie buvo paskelbti mano bloge. Su visomis nuorodomis, nes nuorodos – tai teksto, internetinio teksto dalis.

Straipsnis yra straipsnis, o ne redaktorių žaislas

Taip, man negaila dalinti savo tekstų. Bet aš noriu, kad jie liktų tokie, kokie yra. Neperdaryti į kažin ką, neiškarpyti. Nesumalti į kažką neaiškaus, prisidengiant kažkokiais “mes paredagavome, kad atitiktų VLKK” ar dar kokiais nors išvedžiojimais. Jei aš padariau klaidą – tai mano klaida. Gal būt, netgi sąmoninga. Jei aptikote rašybos klaidą ir galvojate, kad tai mano žiopla klaida, kurią norite pataisyti – žinoma, kad galite tai padaryti. Bet susitikrinkite su manimi, prieš publikuodami. Tai juk paprasta.

Elementarios etikos normos

Ir dar, aš noriu, kad jei jau skelbiate mano tekstus, tai būtų daroma etiškai. Aš neduodu leidimo juos perpublikuoti tiems, kas platina ar reklamuoja pornografiją, greitus kreditus ar SEO “optimizavimus”. Neduodu leidimo ir tiems, kas galvoja, kad gali iš blogerių tyčiotis. Aš duodu leidimą tiesiog normaliems padoriems žmonėms.

Deklaracijos reziume

Tokia paprasta blogerio deklaracija. Tai ne tik mano deklaracija. Aš tik užrašiau tai, kas sukasi daugelio galvose. Jei esate blogeris, su ja sutinkate – imkite ją ir skelbkite. Jei perpublikuojate blogerių straipsnius – laikykitės jos. Juk tai paprasta – dėti atgalines nuorodas, negadinti nuorodų tekste ir patį straipsnį išlaikyti tokį, koks buvo originalas.

Rodyk draugams

Fizikiški rankdarbiai

Pastaruoju metu baisiai išpopuliarėjo visokie rankdarbiai, net Brangusis į nėrimą pasinešė, kepures į kairę į dešinę dalina, tai kažkaip buvau pradėjus graužtis kaip gi taip, visi siuva, neria, piešia, dekupažina, o aš ne. Ot atgrubnagė, galvoju (: Na, ir mokykloje darbų pamokos kančia buvo (kai mokytoja ignoruoja norą nerti vašelį laikant kaire ranka), ir dabar polėkio nėr…

Bet va vieną dieną supratau, kad gi ir aš šį tą veikiu! Ir ne šiaip, o net su moksliniais tikslais! Gyvenimas vėl šviesus, me happy! Yay!

Tai va, pristatau jums savo pagrindinį rankdarbį…

(būgnai)

TEM (Transmission Electron Microscope) bandinių paruošimą. Ta-daaaam! ((:

  1. Užauginu gražų bandinį
  2. Begėdiškai išpjaunu iš jo vidurio 1,8mm pločio juostelę. Bais’ širdį skauda šiam etape ((:
  3. Juostelę susmulkinu į 0,8×1,8 dydžio gabaliukus
  4. Išrenku gražiausius ir sudedu į titaninį rėmelį
  5. Apipilu juodais milteliais (grafitas + klijai) ir kepu porą valandų
  6. Kai jau iškepa ilgai ir nuobodžiai gramdau gramdau gramdau juodus klijus kad vėl titaninio rėmelio briaunos matytusi
  7. Užklijuoju ant stiklo ir brūžinu į 5 skirtingų tipų deimantinius popierius pirma vieną pusę, po to kitą, kol sumoj belieka 55mikronų storio (0,055 milimetro)blynelis
  8. Dedu blynelį į Precision Ion Polishing System, kur du jonų spinduliai lėtai lėtai griaužia bandinį kol skylę pramuša.

Na va ir viskas. Tik 2-3 dienas užtrukau, tai kaip gerą kepurę numegzt ((: o jau su pagamintu bandinuku specialioje dėžutėje belieka eit pas kolegą ir prašyt kad į mikroskopą įdėtų ir pažiūrėtų kaip ten kas man užaugo.

Aišku, pagal visus kiaulystės dėsnius, perskaitys dabar koks TEM ekspertas šį rašinėlį ir ras kokią nors esminę klaidą ((:

O kam gi viso to reikia? Paklaus kas nors. Ogi tam, kad norint bandinį pažiūrėt TEM’e, jis turi būti toks plonas, toks plonas, kad elektronai galėtų kiaurai pereit. O kai pereina, ir pavirsta į paveiksliuką tai atomines plokštumas gali skaičiuot ir viską viską matai kaip gi augo mano ploni sluoksniai ir kas nutiko pakeitus kokius nors auginimo parametrus (: Nežinau ar galiu savo paveiksliukus čia viešai demonstruot, tai jei įdomu, galit pasigrožėt šiais.

Kaip ir sąžinė rami. Žiemą šis bandinys gal ir nesušildys, bet užtat gal kokį straipsnį parašysiu jei ką įdomaus rasiu (:

Rodyk draugams

Cukinijų blyneliai su šonine

Je je je, nors kartą turiu 52 skanioms savaitėms receptą į temą ir laiku ir net su nuotrauka (:

Iš tikro tai iškart prisipažint noriu, biški nukopijavau nuo Beatos knygoje esančio recepto (beje, turbūt knyga iš kurios daugiausiai esu prigaminus, jei skaičiuot procentaliai), ten buvo cukinijų blyneliai su lašiša – išbandyti, apčepsėti, irgi labai puikūs beje, bet mes vis patingim lašišos nusipirkt, o cukinija kartais voliojasi ilgai ir kaltinančiai, tai tenka suvartot kitais būdais (: Dar viena problema, kad originalus receptas su varške, o Švedijoj kaip žinia niekas nieko apie tokį produktą negirdėjęs… Sukuosi su Feta sūriu, grietine ir cream cheese (na, tas kur Philadelphia tipo kreminis sūrelis, nežinau kaip lietuviškai vadinasi), o jūs kaip norit taip darykit.

(net nebandysiu apsimest, kad moku fotografuoti maistą… bet gi reik įrodymų, jog blynai tikri!)

Tai va, o receptas dviem valgytojam + šaltas blynas pusryčiui toks:

  • Vidutinio dydžio cukinija (kas tas vidutinis dydis? ka aš žinau.. dvi mažiukės irgi tinka)
  • 2 kiaušiniai
  • 150g varškės arba grietinė + creamcheese + Feta sūris, proporcijų neturiu, gerai būtų bent du iš trijų išvardintų, visą laiką įmetu ko turiu pagal nuotaiką, maždaug po gerą šaukštą ir daugiau
  • Smulkiai supjaustyta rukyta šoninė (pas mus žinoma kaip Bacon) - pagal skonį, kokį nepilną 100g
  • Miltų tiek, kad butu gana tiršta konsistencija tinkama transportacijai nuo bliūdo iki keptuvės
  • Druska, pipirai

Šiaip aišku skanu ir be šoninės, bet man skonių kombinacija (šoninės sūrumas ir cukinijos švelnumas ir tt) labai patiko, o dar ir pati sugalvojau, tai iš vis ((:

Procedūra: neluptą cukiniją sutarkuoti (nebent pas jus kokia žiauriai peraugusi, su didelėm sėklom, tada gal reik aptvarkyt) per burokinę tarką, sumesti visus kitus ingredientus, miltai paskutiniai, gerai išmaišyti ir kept keptuvėje vis su mentele paspaudžiant (bent aš spaudžiu, nes dažniausiai būnu labai alkana kai gaminu ir noriu, kad kuo greičiau iškeptų). Man pavyksta per dvi keptuves sutalpint, dažniausiai.

Prie blynų tinka bruknių uogienė (Švedijos įtaka mėsą su bruknėm valgyt) arba grietienė, kaip jau kam (: Skanaus!

Rodyk draugams

Popiečio miegelis

Vakar grįžus po dviejų dienų išvykos su visa katedra paaiškėjo kad mano kompą adminai atjungė nuo tinklo su įtarimais, kad yra virusas (aišku manes pasiklausė antradienį apie šeštą vakaro, kai jau senai namie sedėjau),  tai teko priduot skanavimui ir važiuot “dirbt” namo. Labai sąžiningai bandžiau įsivyniojus į pleduką ir susiraičius ant sofos skaityt Fundamentals of Ceramics by M. W. Barsoum (pirma nuosava mokslinė knyga neskaitant Physics handbook) nes liepė 240psl perskaityt iki rugsėjo 13, po 3 puslapių nulūžau aišku ((: Bet čia ne apie tai. O apie tai, kad padariau išvadą jog kuo trumpiau miegi, tuo daugiau prisapnuoji. Per tą valandėlę snūstelėjimo:

Sapnavau realybės show miške, klaidžiojo šiaudais apsivynioję visokie pagyvenę LT politikai, vienas eglės šaką griaužė, kitas dar kažką panašaus…

Lyg baidarėm plaukiau…

Po to Brangusis kažkokiu būdu vištos kepenėles kepė kriauklėje įstatęs keptuvę į bliūdą su vandeniu, išbariau kad taip kepant per stangrios kepenėlės gausis ir bus neskanu…

Ir dar buvau paskirta atsakinga atidaryt kažinkokią mugę Linköpinge, į pareigas įėjo pasišokinėjant bėgt viena gatve iš Pringles dėžutės barstant kažkokius spalvotus daikčiukus, o po to nuo senelių prieglaudos iki vietos kur diedukams bus renginiai barstyti kitos spalvos daikčiukus…

Briedas ((: Kartais po visos nakties miego šitiek neprisimenu, tai dabar buvo man overflow iš pasąmonės

Gero savaitgalio visiems! Aš tai šeštadienį eisiu į Love Parade nes duos atstovaujantiems universitetą nemokamus džemperius. Ir praeitais metais buvau, tai reik plėst kolekciją ((: o po to, tęsiant briedo temą, vakare nusimato Naujų metų šventimas, nes draugai vieni genialiai sugalvojo, kad jei nepavyksta gerai atšvęst sausio 1, tai galima ir sau patogiu metu šventę pasidaryt, su mišrainėm ir šampanu vidurnaktį ir kalėdine eglute. Įdomu ar senis šaltis ateis ((: ir pagrindinis klausimas - kur man mano kaime dabar gauti bengališkų ugnelių bei chlapuškių?

Rodyk draugams

Baigės atostogos, kadanors ir įrašai prasidės!

Tik norėjau viešai prisipažint kad jau senai grįžau iš atostogų ir baisiai tingiu rašyti, kad ir kaip labai norėčiau apie viską viską pasipasakot ir nuotraukom pasipuikuot, kol pati nepamiršau visko. Bet yra nemaža tikimybė, kad bus va tokių įrašų:

  • Atostogų memuarai
  • Epic road trip to Norway nr 1
  • Epic road trip to Norway nr 2
  • Upgreidai universiteto rusyje
  • Skanūs greiti blynai su cukinija ir kiti kulinariniai atradimai
  • Daug dienos paukščiukų

Na štai, svarbiausia TO DO sąrašiuką susikurti, ir tada sąžinė rami! ((:

Rodyk draugams