BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Slidžių nublokšti

Taip, nepatikėsit, slidžių! Woo-hoo! (: Gerb Shiny pirmą kartą savo sąmoningo gyvenimo metu (neskaitant vaikystės paslidinėjimų miške prie namų) įsigijo slides ir su draugais iššliuožė į Žygį.

Ir kaip mums anksčiau nekilo mintis to išbandyt? hm… gal turbūt dėl to, kad sniego nebuvo iki kelių ((: Na bet jau šią žiemą tai būtų nuodėmė tik pasyviai džiaugtis! Ir šiaip, kodėl anksčiau niekam iš mūsų Linkopingo lietuvių šutvės nebuvo kilus geniali mintis kad slidžių neturėjimas – ne bėda? Kažkaip tik šiais metais atėjo suvokimas, jog galima gi tiesiog nueit į labdarynus ir secondhand’us ir pasičiupt kokias slidukes papigiai. Vaje. Žinot tą jausmą, kai staiga suvoki kažką absoliučiai akivaizdaus bet apie ką anksčiau niekad nebuvot pagalvoję? Va va (:

Neaišku kokio senumo lazdos, bet su gražiais odiniais dirželiais. Fancy!

Taigi, iki trečiadienio dar buvom be slidžių, o šeštadienį jau pilnai apsirūpinę iššliuožėm vietinių apylinkių patyrinėt per laukus, per miškus, į Tinnerö parką, kuriame tiesiog miškeliai, takeliai ir dirbtinis Rosenkällsjon ežeras (arba kaip aš sakau Rožinių kalsonų ežeras) su daug paukščių stebėjimo būdelių. Mano visa sportinė įranga kainavo 0, Brangiajam tik lazdas pirkom naujas (bo reikiamo ilgio neradom padevėtų), kolegė fizikė-žygeivė sugebėjo per du skirtingus secondhandus net suderint kad slidžių (90 SEK) ir lazdų (20 SEK) spalva sutaptų ((: Kiti du žygio dalyviai irgi panašiai sėkmingai ir nebrangiai apsirūpino. Tiesa, truputį atsiėjo slidžių priežiūros priemonės, kadangi mūsų gerokai nudrengtos buvo tai pirkom ir valiklį, ir gruntą kad jas atgaivint, o po to dar reikėjo tept sukibimo vašką ir slydimo marmalą. Pasirodo ten ištisas mokslas ir menas, kai pradėjom klausinėt pardavėjo tai aš tik stovėjau ir linksėjau didelėm akim klapsėdama, varge kiek ten specifikos, o jei turi pinigų tai kad ir pilną lagaminą gali prisikraut visokių ten findikliuškių su kuriom patogiau slides tept ir dar reik žinot kurią dalį kuom, nes per visą slidę tai eina tik gruntas, o visa kita tai ten pagal zonas, ir dar cha, priklausomai nuo to koks sniegas ir koks šaltis. Dėkojame buitinės chemijos pramonei, kuri nepamiršo visiškų čainikų ir padarė taip pat ir variantą “All types of snow” ((: Na, bet tiek to. Susirinktų resursų dabar turėtų kuriam laikui užtekt.

Ski master! Me!

Tai va. Pagrindinis mano asmeninis pasiekimas – likau GYVA. Nukritau gal tik kokius 3 kartus, ir visus tiesiog atsisėdimo į pusnį būdu (turint omeny, kad neslidinėjau kokius hm, beveik 15 metų?) ir net nuo vieno kalniuko nusileidau kontroliuojamai be stabdymo ar į šoną nukreivaliojimo ((: Stebintiems sakė buvo labai linksma, bo aš šaukiau “AAAAAAAAAAAAAAAAAAA” ir labai labai lėtai (netikiu, skriejau kaip vėjas) šliuožiau nuo kokių 4 metrų aukščio pakalnės. Na, ir ką, juokitės, svarbiausia kad man tai jau kaip slalomas buvo, daugiau ir nereikia ((: Labai savim didžiuojuos. Totaliai jėga.

Vienas didelis nustebimas dar buvo kad ateinančią dieną nieko neskaudėjo (o galvojau, kad negalėsiu iš lovos išsiridenti). Kolegė žygeivė nepatingėjo pamatuot kiek gi mes atstumo įveikėm, tai gavosi 12,5 km per maždaug 6 valandas (čia įskaičiuojant valanda pikniko su arbata prie laužo) – produktyvumas nelabai didelis, mes kai pesčiom keliaujam tai vidutinis greitis būna 3 km/h (irgi įskaičiuojant visus sustojimus), tai nežinau, jei vertint praktiškumą, tai įtartinai lėtas judėjimo būdas (: Iš kitos pusės – kai žygiuodavom, tai juk ne per pusnis iki kelių, tai gal tokiom pačiom sąlygom slidės ir turi pranašumą, kad batų neprisisemi beveik.

Labai grubiai ir turbūt ne visai tiksliai nubraižiau kaip judėjom. Sunku tiksliai atvaizduot nes a) žiemą šiaip viskas kitaip atrodo ir sunku susigaudyt kur esi b) čiuožėm kur radom kažkieno jau pračiuožta, tai nebūtinai atitiko tikrus takelius. Tiesiog eina per vidury apsnigto lauko kažkieno vėžės ir tiek. Vietomis teko ir keliu šliuožt – nelabai patiko nes susiplojęs ir slidus sniegas, kažkaip lėtai ant jo man sekėsi kabarotis. Bet vistiek, woosh! Paveiksliuką subjaurojimui pasiskolinau iš http://www.linkopingsekopark.nu/ – oficialus šio ažuolyno/ploto gamtos/parko/ puslapis (: O pačioj žygio pabaigoj Shiny dirbo traktorium nes pirma mynė vėžes ant žmonių išvaikščioto vienos pėdos pločio takiukpalaikio. Pavariau ((:

Šiaip tikėjausi kad bus daugiau laiko paamžint gamtą su savo nauju foto ginklu Canon Powershot SX20 IS, bet po to paaiškėjo kad kai jau šliuoži, tia šliuoži ir labai tingisi dažnai fotiką išsiiminėt, o tuo labiau su pirštinėm, o tuo labiau su slidžių lazdom rankose. O ir šiaip ką ten, šalta balta apsiniaukę tai ką ten labai vargt. Bet vistiek spėjau pasidžiaugt savo super turbo uber nais 20x optiniu zoomu, pasižavėkit ir jūs:

WOOOOOOOOOSH SUPER MEGA AWESOME! Teleskopas o ne fotikas, čia ((:

(Tikiuos kolegos šliuožėjai nesupyks labai už jų viešą demonstravimą)

Tai va. Apibendrinant, tai PUIKUS žygis! (: Manau dabar kai tik orai leis tai ir kartosim kol dar bus sniego. Nes nuostabu, nesudėtinga, geras sportas, ir šiaip baisiai fain. Visiems rekomenduoju. Susiraskit kokias belekokias slidukes ir marš į gamtą!

Patiko (2)

Rodyk draugams

Komentarai (10)

  1. aš šį savaitgalį irgi išsiruošiau paslidinėti ozo miškelyje po n metų pertraukos - tai pirmaisiais metrais kojos buvo lyg medinės ir jau nuo pirmos šiokios tokios nuokalnės - dribakas :D bet po to įsivažiavau ir visai normaliai sekėsi išsilaikyti vertikalioje pozicijoje. tik slidės nelabai jau kaip bečiuožia - nes jokių tokių gruntų, sukibimo vaškų ir slydimo marmalų neradau ir netepiau. bet greičiausiai pats slidininkas nelabai slysta :D
    o fotoginklo zoomas tikrai įspūdingas! vau!

  2. beje, tiksliems maršruto atvaizdavimams aš naudoju gps. tik problema, kad aš niekur jų po to neatvaizduoju… reikės šiandien vakare pastarojo slidinėjimo treką bent į google earth sukelti.

  3. nu matai, pasirodo čia visur visi kaip išprotėję šliuožinėja šiemet. sveikinu! (:
    Dėl tepimų - vietoj grunto tinka paprasta parafininė žvakė. slydimo marmalo nežinau ar didelė įtaka yra. Bet va sukibimas tai pasijautė kai nusitrynė - tapo daug sunkiau atsispirt arba į mažą pakalnę užlipt nes slidės čiūžteldėdavo atgal. rekomenduoju bent sukibimo marmalą tai susirast - bent pas mus būna įvairiais formatais - klijuojamos juostelės, purškiamas ir tepamas. tepamas buvo pigiausias ir jo daugiausiai tai mes tą ir nusipirkom. principas tas pats kaip žvake tept tik daug lipnesnė makaliūzė tai rankos truputį apsivelia, o kambario temperatūroj tai geriau iš vis nesiliest prie tos dalies. bet svarbiausia veikia!
    o kokios tavo slidės? nes pas mus tai medinės, tai nebūtinai viskas veikia taip pat. bet žvakę tai pabandyk, tikrai geriau slyst turėtų (:
    keep on skiing! yeah!

  4. o del GPS tai turėjom kuprinėje, bet nejungėm nes nejautėm reikalo ir daug įdomiau buvo pagal popierinį orientuotis. taip ir gavosi kad teko dabar Paint.NET panaudot (:

  5. tai gali juk nenaudoti GPS navigacijai, o tik track log’ui. ar batareikių gaila? man tai pvz įdomiausia pažiūrėti max greitį - šį savaitgalį 38 km/h pasiekiau nuo tokio kalno, kur tarp medžių reikia lėkti, o tarpas gal 2 metrai :) austrijoje mano rekordas 58,5 km/h su snieglente.
    mano slidės tai estiškos (lyg ir), bet plastmasiniu slydimo paviršium jau. pavadinimas VISU. reikės kokio vaško paieškoti, nes jos nei į priekį nei atgal nelabai teslysta, taip kad daugumą laiko vaikščiojau, o ne slydau.

  6. ai dar ‘elevation’ labai įdomu žiūrėti ir koks aukščių skirtumas. bet miškelyje gal 20 metrų daugiausiai siekė. max altitude: 160 m :D

  7. nu jo 60 km/h.. čia jau kita slidininkų kategorija negu mano ((: nesilyginsiu.

  8. labai sudetingas ir randomaizinis marsrutas ((: bet aisku, turet tokia tikslia statistika - jega

  9. [...] Bet labai malonu buvo prisimint, kokia gi ta graži žiema ir jau pradėt planuot ateities slidžių žygius. Dar labai noriu kokį rimtą senį besmegenį sumontuot ir iš tikro tai baisiai senai [...]

Rašyti komentarą