BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Konservavimo debiutas

O gi perskaičiau Forelles pasisakymą tema Obuolių džemas ir atsimerkė man akys, kad nieko mistiško tame uogienių gaminime nėr. Ir kaip tik kolegos tautiečiai radę apleistą sodą parsivežė pilną mašiną obuolių… Woo-hoo! Experiment time!

Obuoliukai, burbuliukai. Roota, tu žinok, specialiai dėl taves net įsijungiau Paint.Net (chaliava Photoshop alternatyva) ir dariau meninę nuotrauką. Kad tik, neduok die, nebūtų vėl maistas. Dar neištrink manes iš savo draugų! ((:

Vakar pasiraitojau rankoves, dvi valandas skutau, valiau ir pjausčiau obuolius. Kokių net 10 obuolių tai tikrai patvarkiau!  ((: Po to atsibodo, knisliava. Labai jau mažučiai pasitaikė ir nesilupinėja greit. Na, pusantro litro dežutę pripildžiau, cukrų įskaitant.

Baigus pjaustyt kilo klausimas, o kokiose gi sąlygose laikyt visus tuos obuolius rekomenduojamas 12 valandų? Uždengt ar neuždengt? Šaldytuve laikyt ar šiaip viešoj vietoj? Galų gale nusprendžiau neuždengt ir laikyt spintelėje (maža ką, kad kaimynai nesugalvotų paskanaut). Įtariu, kad sprendimas buvo teisingas. Tikiuosi. Dar stiklainį reikėjo iškaitint orkaitėje. Bet man tai aišku nieko nesako. O kokioj temperatūroj? Apverstą, paguldytą ar tvarkingai pastatytą? Dėl visa ko pakaitinau ir apverstą ir neapverstą ((: O labai karštas turi būt?

Na, šiandien ryte viriau viriau.. Matyt negerai, kai obuoliai skirtingų rūšių, ane? Nes vieni gabaliukai pasidarė permatomi, o kiti taip ir liko į obuolius panašūs.. Bet jau viskas baisiai buvo sutirštėję tai nebuvo kur dėtis, sukišau į stiklainį (normalu, kad stiklainis šnypšė gavęs obuolių?). Tiesa, stiklainį tai labai optimistiškai pasirinkau ((: Ką aš žinau, kad kiekis maždaug per pusę sumažėja!

Liūdnas vaizdas. Skanu bet mažai. Roota, dar viena meniška iliustracija! Just for you! ((: Aš tikrai labai stengiuosi taves neužknist. Kad nėr ką veikt ir šiaip tingus šeštadienis čia visai ne prie ko!

Brangusis paragavęs įvertino ir susidomėjo, iškart supratom, kad tokio “milžiniško” kiekio tikrai iki žiemos neišsaugosim, tai matyt reiks dar antrą dublį daryt tik jau su normaliu (kokių nors namų šeimininkių standartais) kiekiu. Mmm.

Turint omeny, kad pirmą kartą gyvenime savarankiškai dariau kažką panašaus tai baisiai savimi didžiuojuosi ir niekaip neatsidžiaugiu [: Tai ką, reiks agurkus raugt, ne?

Rodyk draugams

Pikantiška lašišos sriuba

(merhaba1 pageidavimu, iš nuostabiai kreivai į lietuvių kalbą išverstos “Sriubų enciklopedijos”)

Na va, prisigyriau kad skanią sriubą valgėm, tai dabar reik ir receptą nurašyt (: Iš tingėjimo tą daryt namie, ir žinodama kad darbe darbo šiandien daug nebus, nufotkijau puslapį iš knygos ir perrašinėju. Labai turiningas užsiėmimas. Ir aišku, visada receptus reikia publikuoti prieš pietus [: I am so evil.

Tik primenu, apie ką čia

Sudėtis:

(4 porcijos, atseit)

4 šaukštai sviesto
1,5 puodelio stambiai pjaustytų svogūnų
2 šaukšteliai švelnios kario pastos (nežinau, kada ji švelni, kada ne, mes pirkom pagal spalvą ir kvapą, kažkokią rudą)
2 puodeliai vandens
2/3 puodelio balto vyno
1,25 puodelio grietinėlės
0,5 puodelio tarkuoto kokosų kremo (neįsivaizduoju, kur rast tarkavimui tinkamo kokosų kremo, tai pirkom skystą ir viskas buvo labai gerai)
2,5 puodelio mažais kubeliais pjaustytų bulvių
500 g kąsnio dydžio gabalėliais supjaustytos lašišos filė be odos
4 šaukštai šviežiai sukapotų plokščialapių (?) petražolių
druska, juodi pipirai

Procesas:

1. Dideliame puode ištirpinti sviestą, suberti svogūnus ir pakept ant silpnos ugnies 3-4 minutes, kol pradės minkštėti. Sudėti kario pastą, išmaišyti ir pakepti dar 1 minutę.

2. Supilti vandenį, vyną, grietinėlę, kokosų kremą. Padruskinti ir maišyti kol užvirs.

3. Suberti bulves ir virti neuždengtam puode apie 15 minučių, kol bus beveik minkštos

4. Atsargiai sudėti žuvį, pavirti 2-3 minutes kol ji truputį suminštės (aš viriau šiek tiek ilgiau nes kitkuom buvau užsiėmus ir nieko baisaus nenutiko). Pagal skonį pasūdyti, papipirinti, sumest petražoles ir patiekti.

Sriuba gana riebi, tai jei mėgstat duona užsikąst, sviesto tikrai netepkit (: Su ta sąlyga, kad Lietuvoje gal ir yra pirkti kario pastos bei kokosų kremo, skanaus!

Rodyk draugams

Viena lašiša - 4 patiekalai ..arba kulinarai-maniakai doroja 2 kilogramus žuvies. Mmm!

Kažkada jau minėjau kažkur, kad dažnai savo valgiaraštį planuojam pagal tai kokios akcijos tą savaitę parduotuvėse vyksta. Taip jau atsitiko, kad vietinis Hemköp pasiūlė šviežios lašišos papigiai (50 SEK/kg, arba 18 LTL/kg). Tai kaip neprigriebt! ((:

Viena bėda ta, kad ta žuvis gana didelė. Ir šviežia tik porą dienų.. Tai pasiraitojom rankoves ir šeštadienį prisigaminom visai ateinančiai savaitei, jei ne ilgesniam laikui ((: Gaminom 4 skirtingus patiekalus vienu metu. Tai man iki šiol labai keista, kad nieko nesupainiojom, nesudeginom ar šiaip nepamiršom.

1. Lašišos sriuba. Pirmą kartą gyvenime pirkau ir naudojau kario pastą ir kokosų kremą. Buvo proga ir egzotiškoj azijiečių parduotuvėj apsilankyt [: Sriubą užskaitom. Kario pastos dar liko tai dabar suku galvą, ką čia tokio ne iš žuvies pasigaminus.. Juk dar turim ir 3,5 kg vištienos šaldikly! Woo-hoo ((:

Tokia geltona spalva nuo kario pastos

2. Makaronai su lašiša. Pagal receptą makaronai turėjo būt kriauklelės, bet kažkaip neradom parduotuvėje tokių, tai paėmėm kažkokius Gnochi. Užskaitom.

Česnakiukas, svoguniukai, žuvytė - niam niam niam

3. Lašiša folijoj su daug krapų ir citrinos. Šitas receptas tai jau senas ir išbandytas. Bet vistiek labai skanu.

4. Sultinys. Kaip minėjau, žuvis tai visa buvo, įskaitant uodegą, galvą, visokius pelekus. Tai negi išmesi? ((: Mes skūpi. O kaip tik dar ir visokie salierų likučiai voliojosi be paskirties.. Bet šitą gėrį supyliau į maišiuką ir sukišau į šaldymo kamerą. Kažkada pravers, kai jau vėl žuvies skonio pasiilgsim (gerai kad šaldiklyje galima tą sultinį laikyt tris mėnesius)

Žinau, kad atrodo gana baisiai. Bet po to per sietelį nusunkiama ir visas baisumas dingsta. Lieka tik kvapas.. (:

Aišku, po tokio kulinarinio maratono virtuvė kaip po karo buvo. Čia jau truputį apsitvarkius vaizdas:

Vis dėlto gerai gyvent barake, puodų vos ne kiek radom tiek ir sunaudojom. Bet taip pat gerai, kad tuo metu jokiems kaimynams nereikėjo nieko gamintis, nes savo šmutkėm buvom padengę visus įmanomus paviršius.

Sumoj su indų plovimu and stuff sugaišom kokias dvi valandas. Kai
pagalvoji, tai visai apsimoka, o po to visą savaitę tik valgyt. Bet kada mes tiek visko suvalgysim.. Ir dar iš lašišos.. O vargeli.. ((:

Rodyk draugams

Sriubų maratonas

Ne į temą, bet apie kulinariją truputi (:
Dėl visokių stomatologinių-meteorologinių priežasčių pastaruoju metu intensyviai maitinamės sriubomis. Niam niam! Pagaliau kaip reikiant pravertė mamos atiduota “Sriubų enciklopedija” ir kalėdoms gautas blenderis [:

Nežinau kaip ten oras Lietuvoj, bet lietingam švediškam savaitgaliui rekomenduoju:

Daržovinių pupelių ir parmezano sriuba
Baltųjų pupelių sriuba
Daržovių sriuba (su ropėmis ir kitais keistais šakniavaisiais)
Kreminė žuvies sriuba (su menke) - na, šitą tai senai senai virėm tai šiaip prisiminiau
Pikantiška vištienos ir grybų sriuba (tik labai keista valgyt “skystą mėsą” - tarsi pertrinti blyneliai su vištiena, heh)

Iš kitų šaltinių dar išbandėm

Trinta špinatų sriuba
Forelles Trinta cukinijų sriuba (Labai liuks, tik dar papildžiau ir baklažanu, beje labai labai tiko)

Aišku, vasarą karaliauja šaltibarščiai (ypač maniškiai, nes jie patys skaniausi), bet visai gerai ir kitos sriubos susivalgo [:

Tarp kitko, kad jau prakalbau apie knygą “Sriubų enciklopedija”, tai noriu pabambėt apie vertimą. Kartais reik būt gera detektyve kad suprast kokie gi ten ingredientai. Pvz “Saldus prancūziškas sūris (be žievės)”, arba “apatinė sūdyto bekono juosmens dalis” - huh?. Daržovinės pupelės pasirodo yra tokios žalios šparaginės pupelės. Na ir panašiai (:

Beje, o kas tie rėžiukai? Ir kur jų iš vis gauti?

Vis dar ieškau internete nuskanuotos angliškos versijos, kad susigaudyt kokie ten iš tikro vietomis dalykai turi būt (: Gal kadanors..

Rodyk draugams

Nepyragai

Pas mus grupėje (lietuviškas atitikmuo turbūt būtų katedra) yra labai faina tradicija, vardu “Friday cake”, kas reiškia kad kiekvieną penktadienį kažkas atneša pyrago, visi kartu pasėdi, pamaumoja ir išsiskirsto. Šiaip didžioji dalis žmonių labai nesivargina, nuperka tokį mielinės tešlos pyraga iš vietinės kepyklos ir ramu. Štai išmušė ir mano valanda, taip sakant debiutas pyragų pasaulyje.. Sugalvojau, nelygis pirkt (kiek galimą tą patį valgyt, man tai jau senai atsibodo, o aš dar tik pradėjau savo doktorantūrą), kepsiu pati.

Ar bandėt kada kept pyrago maždaug 30-čiai žmonių? ((: O egzamino išvakarėse? Good luck with that!

Aš vakar pabandžiau. Sunaudojau 23 kiaušus (6 net atidavė kaimynas pasigailėjęs), gerokai aptuštinau 2kg maišą cukraus ir tokį pat maišą miltų..

Kažkodėl buvau sugalvojus, kad pyragų kepimas yra puikus atsipalaidavimo prieš egzaminą būdas.. Kai jau įpusėjau (ir supratau, kad dar tik įpusėjau), supratau kad nifiga. Euroviziją tiek ir temačiau (nieks nesako kad čia didelis praradimas).

Pirmą pyragą (pyragus vulgaris obuoliaris) sugebėjau gamint kokią valandą laiko. Antrą (pyragus vulgaris pašustrum rabarbaris) pavariau per kokias 15 minučių. Dabar skaitau save eksperte šio amato. Priimu užsakymus, pristatymas paštu [:

Šiaip labai savimeilę aišku pamalonina kai matai kaip visi šlamščia už abiejų žandų pyrago prisigrūdę ir sako kad skanu. Ir visi prieina ir pasako ačiū. Tarkim kad ne kiekvienam su mieline bulka tiek dėmesio! Cha!

Dabar va sėdžiu ir ausys kaista. Tai galvoju, ar čia kažkas kažkam giriasi kaip skaniai mano pyragą valgė, ar žagsi nuo saldumo ir mane keikia.. Ar visam laikui braukia iš atsakingų už pyragą sąrašų ((:

Nors man tai skanu buvo. O tai svarbiausia, ne? Dar reiks palaukt Brangiojo įvertinimo (: Tada būsiu pripažinta ir akredituota tai jau tikrai visaip kaip.

Rodyk draugams

Kaip mes skaniai grilinom

(pats tas antraštė prieš pietus, pačiai seilės jau kaupiasi prisiminus)

Tobulas komplektas, nepriklausomai nuo šalies. Tiksliau, Švedijoj tai atrodo dar tobuliau (:

Kaip ir gyriausi praitam įraše, apsibarbekjūvinom šeštadienį. Niam-niam. Įkvėpti koridoriečio induso kulinarijos, prigaminom atseit beveik Tandoori chicken ir nukeliavom prie artimiausio grilio. Tokių čia aplink studentų bendrabučius gana nemažai, reik tik savo anglių ar kokio kito kuro atsitempt, o pats grilius, stalai, suolai - viskas vietoje. Civilizacija..

Tiesa, kaip bebūtų keista, šeštadieni esant puikiam saulėtam ir šiltam orui ne mes vieni sugalvojom kad baisiai puiku yra grillinti ir piknikauti. Du grilius dalinosi keturios kompanijos - lietuviai, kažkokie pasišiaušę emo/pankai, viena iš studentų atstovybių ir šiaip kažkokie išalkę studžiai iš gretimo namo. Na bet nieko. Apart to, kad studentų atstovybės atstovai užėmė visus esamus baldus ir teko prisibazuot ant pievutės tai viskas labai puikiai pavyko. Net gitarą pas kažką pasiskolinom ir vienas kolega pabrazdino įvairių lietuviškos estrados hitų.

Padarėm išvadą ir genialų atradimą kad pradėjus kilnot žmogų ant kėdės ir bliauti “Ilgiausių metu” aplinkinių grilintojų staiga sumažėja per pus ((: Kaikurie taip išsigando (arba šiaip labai girti buvo), kad net paliko visus savo ketčiupus, garstyčias, mišrainių kibirėlius ir pora nepradarytų pakelių skanių sasiskų. Ir gražų veikiantį magelį paliko, tai pažindinomes su švediškų radijų asortimentu. Keistos švediškos manieros netausot savo daiktų (:

O štai čia - du geriausi įmanomi desertai kepami ant griliaus:

Desertas numeris vienas - Banana split (sudėtinės dalys - išilgai įpjautas bananas, trys skiltelės šokolado, daug aliuminio folijos) - tikrąja ta žodžio prasme buvo numeris vienas, nes tokio skanumyno senai neteko ragaut [:

(na taip, atrodo gal neypatingai estetiškai, bet karštas bananas su ištirpusiu šokoladu vistiek yra a perfect match)

Desertas numeris du - marshmelows arba lietuviškai tariant - zefyrai kurie labai maloniai apsilydo, suminkštėja ir sušyla. Kažkas sakė, kad Lietuvoje jų iš vis nėra niekur pirkt, bet aš nesu tuo tikra. Gi turi būt toks skanėstas!

Reikėjo labai greit fotografuot nes labai greit visi šlamštė ((:

Vakarą užbaigėm pagoniškai degindami didžiulį laužą iš visų pakrumėse surinktų malkų (o jų ne taip jau mažai ir išėjo) ir kepdami svetimas sasiskas, kurių niekas taip ir neatėjo susirinkt. Žadėtas “Rave party” buvo visiškas pravalas, nes nei ten muzika atitinkama grojo nei aplamai kas šoko. Viena panelė tik sukaliojo virves, daugiau nieko rave'iško kaip ir nematėm. Nusprendėm kad mūsų BBQ su laužu ir mageliu buvo nepalyginamai linksmiau ((: Reiks pakartot kada.

Rodyk draugams

“Spicy” bananinis pyragas

Sekmadienis - pati ta diena pasilepinti (: Forellei pažadėjau, ir pagaliau iš kaimynės gavau labai labai skanaus spicy bananinio pyrago receptą. Yay!

(with blurry pykčiarz!)

Reikės:

  • 100 g margarino arba sviesto
  • 3 dl cukraus
  • 2 kiaušinių
  • 5 dl miltų
  • 1 arb.šaukštelis kepimo miltelių
  • 1 arb.šaukštelis bikarbonato (jei neklystu, tai čia tas pats kaip senobinė valgomoji soda - arba galima tiesiog daugiau kepimo miltelių dėt)
  • 1 arb.šaukštelis džiovinto imbiero miltelių
  • 1 arb.šaukštelis kardamono
  • 2 arb.šaukšteliai cinamono
  • 2 dideli bananai (maždaug 400 g)
  • 1/2 dl pieno

Veiksmas:

  1. Įjungti orkaitę, 175 °C.
  2. 24 cm skersmens apvalią kepimo formą ištept sviestu ir pabarstyt maltais džiūvesėliais (arba miltais)
  3. Sumaišyti sviestą (ar margariną) su cukrum iki vientisos masės.
  4. Įmušti kiaušinius ir vėl gerai išmaišyti.
  5. Sumaišyti visus sausus ingredientus: miltus, kepimo miltelius ir prieskonius ir sudėti į tešlą.
  6. Nulupti ir sutrinti bananus. Užpilti pienu ir gerai permaišyti. Sudėti į tešlą.
  7. Gautą masę supilti į kepimo formą ir kepti 45 minutes (nors mum tai ilgiau užtruko) - galima patikrint su mediniu pagaliuku bedant į pyraga ir ištraukus žiūrėt - jei pagaliukas aplipęs labai tai dar neiškepė (:
  8. Prieš išimant iš formos, reiktų šiek tiek palaukt kol atvės.

Tai tiek. Skanaus! Tiesiog idealiai prie tokio pyrago tinka vaniliniai ledai (: Ypač labai nekantraujant ir nesulaukiant kol pyragas visiškai atšals. Mmm..

Rodyk draugams

Shiny emigrant-style kalėdinių atostogų memuarai, trečia dalis | Imbieriniai sausainiai

Ko tai vis dažniau ir dažniau kulinariniai įrašai.. Bet tai reik gi kažkur receptus užsirašyt kad nepamiršt kaip ten kas! O tai jei ant kokio vargano popierėlio užrašau tai čia tas pats kaip šiaip pamiršt kad tokį maistą gaminom (:

Kas maisto negamina gali toliau neskaityt. No pikčiars either [: I'm just sooo yvl!

Be jokių tolesnių įžangų pratęskime gi nuostabiuosius mano memuarus!

Gruodžio 22-23 d. į organaizerį įkeverzoti “Sausainių tešla” ir “Kepam sausainius” priminė kokį smagų švediškai-kalėdinį užsiėmimą apturėjom Vilniuj priešpat Kūčias (:

O buvo taip. Nugi sugalvojom prikepti tikrų imbierinių sausainių. Net atsivežėm žavingų formelių (jau naudotų Imbieriniuose džiaugsmuose). Kadangi Lietuvoje nėra kur nusipirkti jau paruoštos tešlos, teko gamint patiems. Pagooglinę su Brangiuoju suvokėm kad kiek žmonių - tiek skirtingų tos tešlos receptų variantų tai teko improvizuoti (: Rezultatai kaip pirmam kartui liuks - visi sausainiai sėkmingai išdalinti ir sumaumoti ar bent jau pagarbiai kažkur pasidėti iki kitų metų, kolkas visi liudininkai dar gyvi, sąlyginai sveiki ir jokių pašalinių poveikių nepastebėta.

Ingredientai (juk šitaip rašosi tas žodis, ane?):

  • 300 g sviesto
  • 4-5 dl cukraus
  • 1 dl šviesaus cukraus sirupo (šito tokio kokio reik lietuviškose parduotuvėse neradom, nežinau ar aplamai Lietuvoj tokio dalyko būna, naudojom namie kažkodėl besivoliojantį neaišku iš kur atsiradusį “Butterscotch sirup”)
  • 2-3 šaukštai medaus
  • 1 šaukštas malto imbiero
  • 2 šaukštai cinamono
  • 1 šaukštas maltų gvazdikėlių (pirkom cielus, malėm patys, bet gal būna iškart sumaltų kažkur?)
  • 1 arbatinis šaukštelis kardamono (sako kad Lietuvoj būna bet mes taip ir neradom)
  • 1 šaukštas bikarbonato (sodos) arba truputį daugiau kepimo miltelių
  • 2 dl vandens
  • 15 dl miltų (dėjom daugiau nes labai skysta tešla atrodė, bet truputį persistengėm, tai atsargiai)
  • 1 dl konjako/brendžio/kalvadoso - mes jamėm Torres nes buvo po ranka

Papildomos priemonės:

  • Maistinė celofaninė plėvelė
  • Kepimo popierius
  • Bliūdas tešlai maišyt
  • Geležinis ar šiaip nelabai svylantis puodas
  • Kočėlas (arba aukšta apvali stiklinė, arba vyno butelis, arba …, bet šiaip prie medinio kočėlo tešla limpa mažiausiai)
  • Sausainių formelės (pvz kupranugariai, drambliai, dinozaurai, arkliai, skrituliukai, menuliukai, žirafos, mašinos, garvežiai, bobutės, diedukai ir kt murnia - kuo įvairiau tuo skaniau ir smagiau)
  • Skarda
  • Orkaitė
  • Kantrybė
  • Daug laisvo laiko

Tešla:

  • Sviestas, visi prieskoniai, cukrus, medus, sirupas, vanduo supilami i puoda ir verdam maišom verdam maišom kol viskas ištirps ir šiaip tolygiai pasiskirstys. Alkoholį supilam pabaigoj (kad mažiau išgaruotų, hehe).
  • Miltai sumaišomi su soda (arba kepimo milteliais)
  • Kai sviesto-cukraus-prieskonių mišinys šiek tiek atvėsta, supilam į miltus ir maišom minkom maišom minkom iki vientisos gana kietos masės.
  • Tada suvyniojam tešla į celofaninę plėvelę ir dedam į šaldytuvą iki rytojaus (t.y. maždaug parai laiko). Šitas punktas gana svarbus ir apeit nesigaus, taip kad visada atsiminkit kad šitą dalyką reik daryt iš vakaro (:

Sausainių kepimas:

(Lyrinio nukrypimo pradžia)
Perspėjimas - nors atrodo kad tešlos nėra taip jau daug, bet jos tikrai yra labai daug, viskas užtrunka gana ilgai ir gaunasi vienas didelis bliūdas ir dar dvi didelės lėkštės (su kaupu) sausainių kas yra baisybiškai daug ir užteko visiems apdalint  (: Mūsų su Brangiuoju atveju, kept baigėm kažkur apie pusę keturių ryto ir bent aš tai po to kurį laiką (na, ta prasme ik ryto tai tikrai) į sausainius aplamai nelabai norėjau pažiūrėti.

Beje, vienas labai didelis ir geras sausainių privalumas - kuo ilgiau jie voliojasi tuo skanesni patampa taip kad tas didelis kiekis iš tikro nėra taip jau baisu ir blogai.
(Lyrinio nukrypimo pabaiga)

Kitą dieną po gaminimo tešla išimama iš šaldytuvo ir prasideda pats smagumas. Ji bus šiek tiek kietesnė, prieš kočiojimą padeda šiek tiek pamaigymas rankose. Gnybiam saujoj telpančiais gabalais, pamaigom ir kočiojam kočiojam kočiojam - kuo ploniau tuo geriau. Formelių arba rankų miklumo pagalba prigaminam daug sausainių kurie per daug nesuspaudžiant (jie truputį didės) dedami ant kepimo popierium išklotos skardos ir kišami į orkaitę.

Labai patogu turėti dvi skardas - kol viena orkaitėje, ant kitos galima delioti sekančią partiją ir naiviai galvoti kad nuo to viskas greičiau pasibaigs.

Orkaitė įkaitinta iki 170-200°C (priklausomai nuo orkaitės tipo), sausainiai iškepa per 6-7 minutes. Paprasčiausia idealius kepimo parametrus atrasti “iškepam-paragaujam-koreguojam rankenėles” būdu.

Kepimo procesas kartojamas daug daug kartų kol nebelieka tešlos.

Dėl didelio sausainių pasisekimo rezultatų nuotraukose įamžinti nepavyko, bet sausaniai atrodė praktiškai taip pat kaip ir imbierinio namuko kepime iš pirktinės tešlos tik buvo nepalyginamai skanesni ir šiaip labai gera traški kalėdinė (arba šiaip) atrakcija (: Skanaus!

Rodyk draugams

Skaniausias Tinginys, ever

Su Brangiuoju sėkmingai debiutavome “Tinginio” gamyboje. Ankstesnės tiesioginės patirties (išskyrus labai nenusisekusį gaminį per darbų pamokas iš mano pusės ir dalyvavimą procese labai labai senai iš Brangiojo pusės) kaip ir nebuvo, todėl pagooglinom ir iš rastų receptų sumiksavom nuosavą. Kadangi gaminom trečiadienį, o vis dar (sekmadienį) jokių pastebimų neigiamų pasekmių neįvyko, drįstu publikuoti labai labai skanaus tinginio receptą (:

Reikės:

  • 2 pakelių sausainių “Gaidelis”
  • 1 skardinės saldaus kondensuoto pieno
  • 200 gramų sviesto
  • 4 šaukštų kakavos
  • Lazdyno riešutų (mes naudojom pačių pririnktus) ir graikiškų riešutų pagal skonį

Gamybos procesas:

  • Sausainiai sulaužomi į 8 ar daugiau apilygio didumo dalių
  • Kondensuoto pieno skardinė (neatidaryta) 30 minučių (laikas nuo vandens užvirimo momento) paverdama puode su vandeniu, po to ištraukiama ir truputį atvėsinama prieš atidarant.
  • Sviestas ant lėtos ugnies (kaip gali ugnis būti lėta?) ištirpinamas. Įberiami 4 normalaus dydžio šaukštai kakavos ir viskas gerai išmaišoma.
  • Riešutai (išlukštenti, duh) peiliu susmulkinami į trokštamo dydžio gabaliukus ir tada trumpai paskrudinami ant keptuvės, o jei yra daug smulkių šiukšlių po to dar galima juos lengvai prasijoti. Kuo gabaliukai mažesni, tuo tolygiau jie pasiskirstys Tinginyje (: Viskas suberiama į bliūdą su laužytais sausainiais.
  • Kai sviestas truputį atvėsta, į jį supilamas/sudedamas (nes dėl virimo jis bus pakankamai tirštos ir nebėgančios konsistencijos) kondensuotas pienas ir viskas gerai išmaišoma. Jei atsiranda gumuliukų, galima nuolat maišant lengvai pakaitinti kol masė taps vientisa ir norimo skystumo.
  • Gautas skanus marmalas supilamas į bliūdą su sausainiais ir riešutais. Makaliojama kol viskas tolygiai pasiskirsto. Nereikia išsigasti, jei atrodo kad masės per mažai o sausainių per daug - viskas gerai.

  • Į kepimo (ar kokią kitą) formą įklojama maistinė plėvelė ir sukrečiama gauta masė. Mentele viskas paspaudinėjama kad Tinginys taptų kuo kompaktiškesnis. Plėvelė užvyniojama ir nuostabusis skanumynas patalpinamas į šaldytuvą bent 12-ai valandų. Galima arti planuojamo valgymo proceso trumpai palaikyti ir šaldymo kameroje, nes šiaip jis gana lipnus ir minkštas (kas nėra blogai)

Rezultatas:



Mmmmm…. Manot lengva buvo susilaikyti nesuvalgius ir padaryti nuotrauką? (:

Skanaus! [: Kaip gerai, kad dar gabalėlis liko, einam su Brangiuoju naikint. Niam.

Rodyk draugams

Quiche Lorraine (”kiš lorein” ha-ha) pyragas su kumpiu, sūriu ir alyvuogėm

Pažadus Forellei reik tesėti (:

Ypatingais kulinariniais sugebėjimais nepasižymiu, bet gaminti (ir skaniai pavalgyti) labai mėgstu (: Ir šiaip pabūsiu mados auka, dabar gi visi dalinasi savo virtuviniais pasiekimais, deda skaniu patiekalų nuotraukas (kurias labai smagu ant tuščio skrandžio žiūrėti) ir diktuoja receptus.

Šitą skanų ir labai sotų pyragą paragavau Švedijoj, ačiū Marčiau už tai, kad pavaišinai ir papasakojai receptą [:

Taigis, pasiraitojam rankoves ir kimbam į darbą!

Tešlai reikės:

  • 3 dl miltų (Švedijoj kažkodėl viską decilitrais matuoja, nesvarbu ar skystas ar birus)
  • 125 g margarino arba sviesto (biški palaikyto ne šaldytuve)
  • 2-3 šaukstai vandens

Įdaras:

  • 200g kumpio (pvz karšto rūkymo koks nors)
  • 200g Feta sūrio (as perku tokį kur vientisas nepjaustytas gabaliukas, bet galima ir iškart supjaustyta pirkt)
  • Alyvuogės (kiekis ir spalva - skonio reikalas. Teoriškai juodos, aš dedu ką turiu)
  • 3dl pieno
  • 3 kiaušiniai
  • Malti juodieji pipirai

Gaminimo procedūra
1. Miltai ir sviestas (paprasčiau, kai biški supjaustytas į gabalus) maigomi ir kitaip kankinami kol pavirsta trapia tešla
2. Įpilama vandens truputį ir suminkoma į vientisą tešlą. Ilgai nežaisti
3. Paimamas kepimo indas ir jo vidus (dugnas+šonai) išklojamas gauta tešla. Kraštelius daryti kuo aukštesnius, bo kepant susitraukia. Su šakute pribadoma skylučių
4. Indas su tešla įdedamas į orkaitę ir kepamas 15 minučių 200°C temperatūroje
5. Kol kepa pyrago pagrindas, biški pailgais kubeliais supjaustomas kumpis ir sūris. Alyvuogės maždaug per pusę padalinamos (:
6. Išplakamas mišinys pienas+kiaušiniai+pipirai
7. Indą su iškepusia tešla ištraukiam iš orkaitės ir jame ant tešlos tolygiai paskirstom kumpį, sūrį ir alyvuoges. Po to užpilamas marmalas iš pieno, kiaušinių ir pipirų
8. Visas gėris patalpinamas atgal į orkaitę ir kepamas dar 35-40  minučių 200°C temperatūroje

Valgomas karštas, bet labai skanus ir šaltas. Niam-niam.

Visos produktų proporcijos skirtos apvaliam 25cm skersmens kepimo indui. Aš kai kepiau kvadratiniam, tai labai moksliškai su kalkuliatorium paskaičiavau to apvalaus plota, tada savo indo plota, paėmiau jų santykį ir labai gudriai padidinau miltų ir sviesto kiekius [:

Kadangi aš gražios pyrago nuotraukos neturiu, tai kaip teoriškai toks pyragas atrodys galima pamatyti google

Skanaus!

PS Šeštadienį eiti į darbą yra iškrypimas. Mano biologinis laikrodis verkia ir nieko nesupranta.

Rodyk draugams