BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Fizikiški rankdarbiai

Pastaruoju metu baisiai išpopuliarėjo visokie rankdarbiai, net Brangusis į nėrimą pasinešė, kepures į kairę į dešinę dalina, tai kažkaip buvau pradėjus graužtis kaip gi taip, visi siuva, neria, piešia, dekupažina, o aš ne. Ot atgrubnagė, galvoju (: Na, ir mokykloje darbų pamokos kančia buvo (kai mokytoja ignoruoja norą nerti vašelį laikant kaire ranka), ir dabar polėkio nėr…

Bet va vieną dieną supratau, kad gi ir aš šį tą veikiu! Ir ne šiaip, o net su moksliniais tikslais! Gyvenimas vėl šviesus, me happy! Yay!

Tai va, pristatau jums savo pagrindinį rankdarbį…

(būgnai)

TEM (Transmission Electron Microscope) bandinių paruošimą. Ta-daaaam! ((:

  1. Užauginu gražų bandinį
  2. Begėdiškai išpjaunu iš jo vidurio 1,8mm pločio juostelę. Bais’ širdį skauda šiam etape ((:
  3. Juostelę susmulkinu į 0,8×1,8 dydžio gabaliukus
  4. Išrenku gražiausius ir sudedu į titaninį rėmelį
  5. Apipilu juodais milteliais (grafitas + klijai) ir kepu porą valandų
  6. Kai jau iškepa ilgai ir nuobodžiai gramdau gramdau gramdau juodus klijus kad vėl titaninio rėmelio briaunos matytusi
  7. Užklijuoju ant stiklo ir brūžinu į 5 skirtingų tipų deimantinius popierius pirma vieną pusę, po to kitą, kol sumoj belieka 55mikronų storio (0,055 milimetro)blynelis
  8. Dedu blynelį į Precision Ion Polishing System, kur du jonų spinduliai lėtai lėtai griaužia bandinį kol skylę pramuša.

Na va ir viskas. Tik 2-3 dienas užtrukau, tai kaip gerą kepurę numegzt ((: o jau su pagamintu bandinuku specialioje dėžutėje belieka eit pas kolegą ir prašyt kad į mikroskopą įdėtų ir pažiūrėtų kaip ten kas man užaugo.

Aišku, pagal visus kiaulystės dėsnius, perskaitys dabar koks TEM ekspertas šį rašinėlį ir ras kokią nors esminę klaidą ((:

O kam gi viso to reikia? Paklaus kas nors. Ogi tam, kad norint bandinį pažiūrėt TEM’e, jis turi būti toks plonas, toks plonas, kad elektronai galėtų kiaurai pereit. O kai pereina, ir pavirsta į paveiksliuką tai atomines plokštumas gali skaičiuot ir viską viską matai kaip gi augo mano ploni sluoksniai ir kas nutiko pakeitus kokius nors auginimo parametrus (: Nežinau ar galiu savo paveiksliukus čia viešai demonstruot, tai jei įdomu, galit pasigrožėt šiais.

Kaip ir sąžinė rami. Žiemą šis bandinys gal ir nesušildys, bet užtat gal kokį straipsnį parašysiu jei ką įdomaus rasiu (:

Rodyk draugams

Ergonominiai džiaugsmai

Na va, paveiksliukai įkelti, intriga susukta, o įrašas šiaip tai visai ne į teminis ((:

O buvo taip… Visai išpindėjau, bet gi prisiminiau kad jau 2 metus sėdžiu savo nuosavam ofise, o žadėtas dėdė, žiūrintis, kad stalo aukštis būtų teisingas, taip ir nepasirodė! Netvarka! Tai išsikviečiau, ir dabar jau būsiu visa ap-ergonominta (:

Nedaug tas dėdė pataisė, vis dėlto stalas buvo geram aukšty (pasisekė, kad buvęs ofiso gyventojas maždaug mano ūgio), bet kėdės nustatymus išbrokyjo ir padarė kad geriau nugarai būtų ir liepė prisispaudus prie stalo sėdėt. Ir nuolat šviesą būt įsijungus (bet to tai matyt nedarysiu, nes a) nemėgstu dirbtinio apšvietimo kai lauke šviesu, b) lempa virš manes matyt nuo nenaudojimo net nebeužsidega, heh). Na, bet, o didžiausias atradimas buvo labai paprastas:

Pavirto į

(už pėlės kilimėlį ačiū kolegai, nepasidrovėjusiam ir nusiaubusiam kažkokia tais ten konferenciją Stokholme ir visus aprūpinusiam periodinėm lentelėm)

Ta-daaaaam. Kaip viskas paprasta (: Pasirodo, kai pėlė yra šone, tai ranka ir petys tampa bais’ nenatūralioj padėty, o kai pasidedi priešais klaviatūrą tai ir sukiot ranką mažiau reik, ir greičiau pasieki, ir šiaip arčiau “relaxed position”. Tik kartais gliučija kuria kryptim ranką judint, nes dabar “į viršų” = į kairę, bet jau baigiu prirast. Tai va (: visiems rekomenduoju šitaip patobulint savo darbo vietą, tikrai patogiau!

O taip pat visus su Joninėm (: kaip suprantu, visi būtent šiandien degina laužus, ar ne? Kadangi švediškas midsommar yra savaitgalį, o tuo pačiu penktadienis laisva diena, tai darom vidurkį ir ką nors deginsim rytoj.

Rodyk draugams

2 sekundės šlovės

Ai va nepasidrovėsiu ir pasigirsiu kad visai netyčia papuoliau į reklaminį Linköpingo universiteto filmuką kai mano kolegė su žurnaliste ir operatorium prie senojo Ragnaröko apsimetinėjo jog kažką moksliško daro, kad gražių kadrų pafilmuot. O mano Jessie lyg tyčia toj pačioj laboratorijoj, kaip gerai, kad kažką auginau tuo metu ((: Buvo net plazmą nufilmavę, bet iškirpo, gaila.

Tai va, ties 1 minute ir 31 sekundėm atidžiai žiūrėkit. Ta pasišiaušus, ir kurios veido kaip ir nesimato – tai aš! Žvaigždė numeris vienas ((:

(Kadangi neleidžia įkelt video, tai teks spaust ant nuorodos: http://www.youtube.com/linkopinguniversity )

Rodyk draugams

Trysmilijonžingsniadienis!

….Buvo prieš kokias dvi tris savaites (: Bet aš nepasiduosiu, vistiek aprašysiu! Kad ir laboratorijoje sedėdama, kas tris minutes rankenėlę pasukdama… Pastaruoju metu absoliučiai nėra niekam laiko, plėšomės, auginam bandinius nes nuo pirmadienio su mano mieląja Jessie dirbs kitas kolega, net nežinau kada sekantį kartą pavyks kažką nuveikt. Pagrindinė užduotis - prisigamint bandinių tiek, kad viską ką tik įmanoma galėtumėm pamatuot, išanalizuot ir tinkamai pasiruošt ICMCTF konferencijai San Diego. Mano pranešimas bus balandžio 29-ą, 14:30, galit ateit paklausyt ((:

OK, tiek to lyrinio nukrypimo. Bet kas gi tas trysmilijonžingsniadienis? Na, jei pamenat, arba jei ir nepamenat, tai mums darbe praitais metais išdalino žinsniamačius ir buvo varžybos, kas toliau nužygiuos. Pajamiau 5-ą vietą, ne juokai. Problema tame, kad prie žingsniamačio nešiojimo ir nuolatinio stebėjimo kiek gi judu kasdien labai pripratau, tai varžyboms pasibaigus nesugebėjau prisiverst nusisegt ir toliau renku žingsnius bei vedu vienai man įdomią statistiką ((: Žingsniomanė

Tai va. Pasiekiau gražų skaičiuką - tris milijonus žingsnių, tai galvoju reik viešai pasimandravot (: Jokių gilių minčių, tik gražus skaičius.

Kasdieniniai džiaugsmai ir patingėjimai… Rekordas 51224 žingsniai per vieną dieną - aišku per eilinį žygį, iš Åtvidaberg į Falerum (: Tikiuosi ir dabar kai tik sniegai nutirps sėkmingai tęsim bastymusis po visas įmanomas apylinkes. Dažniausiai mažiausiai žingsnių surenku sekmadieniais, kai bebūtų keista (:

Na va ir visas kelias, “žingsnis po žingsnio” (hah). Labiausiai didžiuojuos tuo kad pavyko išlaikyti žingsnių vidurkį per dieną didesnį nei 10000 - rekomenduojama dienos norma. Išmečiau dienas per kurias buvau be žingsniamačio, liko 290 dienos, o vidurkis 3008101/290=10373 žingsniai/dieną [:

Tai tiek šį kartą žinių iš Betikslės Statistikos Departamento. Su pavasariu visus! Artėja naujas žygių sezonas, valio!

Kitas įrašas… BUS! Kadanors tai tikrai! Kai tik išsimiegosiu! (:

Rodyk draugams

Kosminių kalėdų visiems!

Ir iki susitikimo 2010 (:

Panašu kad ir toliau būsiu baisiai užsiėmus MOKSLU tai deja kentės įrašų dažnis…  Na bet kaip nors, nepraraskime vilties!

Imbierinė skraidanti lėkštė. Mūsų (dabar jau buvę) koridoriaus kaimynai turbūt visai išprotėjo, kad sutiko su tokiu genialiu mano pasiūlymu ((: Net praeitų metų piratų laivą ir lobių salą perspjovėm, tikrai taip! O šiaip ne taip jau ir sudėtinga… Sunkiausios dalys yra apvalaini gaubtai, kurie  buvo kepami apdengus tešla keramikinius bliūdukus…  “Know how!”. Architekto pareigas labai puikiai jau antri metai iš eilės atliko mano Brangusis. Man tai bepigu – sugalvojau nesąmonę, o kaip ją padaryt tai jau jūs galvokit ((:

Viršutinį gaubtą po to šiaip taip išlaisvinom (beveik be nuostolių), o apatinį palikom su visu indu viduj – nes labai jau nesinorėjo sulaužyt, o be to taip gal tvirčiau (: po to jau vieni juokai – 6 trikampiukai, pora pertvarų viduj ir ta-dam! ((: Jeigu ką, tai ten po dešine dar kažkoks mini vulkanas iš sulūžusio gaubto (pirmas bandymas)

Yours truly sukurta “lava” iš išsilydžiusio cukraus. Baisiai savim didžiuojuosi

Į pabaigą tiek nupušom kad net imbierinę Švediją okupuotą ateivių nepabūgom atvaizduot. Tešlą chirurginiu tikslumu pjaustė būsimas anestiozologas, o aš biški sužibėjau kai iš karamelės “E.T.” griaučius ant nugaros nupiešiau kad kokia galūnė nenukristų.

Jau kitais metais tai nežinau kokį imbierinį statinį reiktų statyt, kad perspjaut šį šedevrą ((: Aš savo vaizduotės viršūnę jau kaip ir pasiekiau. Daugiau nuotraukų – čia.

Na bet kad dar chaotiškesnis paskutinis 209 metų įrašas būtų:

Vakar fotografavau moksliniais tikslais savo bandinių laikiklius, bet tik šiandien supratau kad jie man kažkaip kalėdiškai atrodo, nors imk ir ant eglutės kabink ((: Juk jei su mokslu metus pabaigiu, tai kiti metai moksliški ir bus, ane? Va kaip gerai.

Taigi, dar kartą – visiems gerų švenčių, o kurie turi pageidavimų susitikt gyvai – tėvynę lankysiu gruodžio 21 – sausio 7 intervale (: Lietuviškas telefono numeris tam intervale veiks! Iki!

Rodyk draugams

Kvaila logika padeda įsimint kvailus žodžius

Kaip žinia, jau ne pirmi metai bandau perkast švedų kalbą. Na, nelimpa ji man, ir viskas. Atsibosta, kad viena balsė ne ten – ir jau visišką nesąmonę pasakei. Niekšai, žodžių recyclintojai… Krūva žodžių beveik viens nuo kito nesiskiriančių. Na, tiek to. Gal išmoksiu kada (:

Bet va kartais būna, kad maišai tik kažkokius du žodžius, ir niekaip nerandi kaip savo smegenims įkirst, kad butent tas žodis reiškia tą, o anas – aną. Man taip su švediškais “kairė” ir “dešinė”. O juk kaip ir svarbūs terminai kasdieniniam gyvenime ((: Höger ir vänster…Jokios negalėjau rast logikos ir asociacijų. Čia ne taip kaip pvz anglų “left” ir “right”, viskas aišku - “teisinga ranka” dešinė (kad ir kaip mane, kaip kairiarankę tai erzintų), o ta kita atlikusi – kairė. Rusiškai irgi “pravaja” “levaja”, net mintis nekyla kad gali supainiot ((: jei lieva tai lieva, ir viskas.

O švedai va ir nežinau  - ar čia netyčia taip ar jie nuo senovės bandė būt politiškai korektiškais ir neteikt jokiai rankai pirmenybės, bet ale niekaip nesuriši, kad viena geresnė už kitą.

Todėl viešai dėkoju kolegei kuri sugalvojo man nerealią taisyklę, pagal kurią man nuo šiol niekad nebekils problemos atsimint kada kairė kada dešinė ((:

Höger yra dešinė, nes dešinė ranka geresnė, todėl prasideda raide esančia abecėlėje aukščiau. Vänster yra kairė, nes ji pasak kolegės yra lieva, dėl to ir prasideda iš “v”, kuri velkasi abecėlės pabaigoje… Nors ir labai liūdna dėl tokios kairės pusės nuvertinimo, bet jau savaitė praėjo, o aš vis dar atsimenu.

Yeah, nuo šiol viskas aišku! ((:

Rodyk draugams

Darbinis-Kurybinis maratonas

– O ką gi Shiny veikia, kad visai neberašo? – jūs paklausite. O aš atsakysiu:

- O gi Shiny mažai miega, daug laksto, labai įtemptai dirba, pvz. sėdi ir paišo schemas su Inkscape

Na, argi ne gražu? ((: Kokias dvi dienas prasilinksminau, nes ir Inkscape teko perprast o ir šiaip detalių daug ir vis kažką patobulint užsimanydavau, ar prismindavau, kad pvz. aušinimo vamzdukų nenupiešiau. Tai va. Jeigu ką, tai dabar visi žinosit, va taip mano Jessie (beje, nuo techninio gripo beveik pasveiko, tik kartais pasiožiuoja įtartinai) atrodo, galvoju gi bus nuo šiol visiems daug aiškiau kai pasakosiu kas ir kaip ir su kuo! Ar ne? ((: Tiesa, reiktų atnaujint ir dar vieną magnetroną pripiešt nes penktadienį įmontavom, tai dabar dideliam mano džiaugsmui galima visko daug augint, nes turim aliuminio, skandžio ir titano taikinius, woo-hoo! Jau net auginau titano nitrida užvakar, bais’ gražus, šauniai blizga, toks auksinis, šnai šnai (© Sesė).

Aišku, piešiau tai ne šiaip savo malonumui, o kaip atsiskaitymą už kursą “Vacuum technologies”, reikėjo aprašyt sistemą, kokius aparatus turim pajungtus, sukurt instrukcijas, kaip naudotis (na, tą jau turėjau iš anksčiau, panelė instrukcijų maniakė) ir uždokumentuot galimus pavojus (angliškai tai vadinasi Risk assessment, o lietuviškai tai neįsivaizduoju… Rizikos įvertinimas?)

Smagu buvo, bent jau paišymo dalis. Visai nieko tas Inkscape, kai įpranti. Ir nemokamas. Šiandien vėl sulindau, bo reikės skylių išgręžt ant bandinio laikiklio, tai reik mūsų meistrams tiksliai pavaizduot, kur tos skylės bus. Ta-dam!

Kairėje – planas chuliganas, kaip sutalpinti tris bandinius (geltoni), juos prispaudžiant skardelėm (maži rombukai), prisuktomis varžteliais (maži apskritimukai). Dešinėje bandžiau matuot atstumus visokius, gi ne belekur tinka. Įdomu, labai juokiasi iš mano gabumų dabar meistrai žiūrėdami į super advanced brėžinį, ar ne… Iš trečio skaičiaus po kablelio milimetruose tai turbūt tikrai juokiasi ((: Ale, bet ką man žinot. Tegu patys apvalina, geriau išmanydami!

Tai tiek. Įrašas skiriamas redapples, kuris nors ir pats nebeblog’ina beveik (ha, apskundžiau), bet kartais sugalvoja man primint ir papriekaištaut kad ir aš užtilau. Taip sakant, mano išorinė sąžinė, ačiū (:

Sekantis įrašas turbūt bus apie skaniausią pasaulyje moliūgų pyragą pagal kaimyno amerikono močiutės receptą, stay tuned.

Rodyk draugams

Techninis gripas

Visur dabar visokie virusai siaučia, neaplenkė ir mano brangiosios vakuminės sistemos Jessie. Jau kokią savaitę ją kamuoja karštinė – termopora rodo, kad sistemos viduj +60°C (vietoj normalios kambario temperatūros)… Gaila kažkaip apsižioplinau ir nežinau tiksliai kada apsirgo. Bet jau čia net aspirinas nepadės… Kolkas diagnozė – termoporos laidukai arba dar prie kažko liečiasi nes keramikinė izoliacija pasislinko, arba apsinešė kuom nors ir kai sistema buvo atidaryta tas kažkas oksidavosi ir visai sugadino signalą. Ech. Nelaimė po nelaimės. Va tik prieš porą savaičių turbomolekulinį siurblį nauju pakeitėm, nes guoliai susidevėjo ir pradėjo žviegimo garsai sklist, brr. O šiandien su pirometru (tokia infraraudonų spindulių kamera) kaip tik norėjom tiksliau sukalibruot temperatūrą, bet tai kur tau, ne ne ne, ardysim dabar viską, iškelinėsim visą bandinio laikiklio/kaitintuvo/sukiotuvo/temperatūros matuotuvo kombinaciją ir bandysim rast kas gi ten ne taip.

Pacientė Jessie, galvoju reik gal šviežią nuotrauką įdėt o tai tik  nuorodą vis įmetu į labai seną įrašą, kiek galima. “Meniškai” išblurrinau viską kas nepriklauso, nes kitaip iš vis neįmanoma susigaudyt kur kieno vamzdukai ir laidukai.

Prie tos pačios temos, visai gi pamiršau parodyt kaip  mus čia visus gasdina su kiaulių gripu. Ant kiekvieno tuoleto (tualeto?) priklijavo po informacinį lapą. Tiesa, iš pradžių lapai buvo and išorės, bet po to matyt kažkas suprato kad 1. tai per daug erzina, 2. informacija įdėmiau bus perskaitoma patalpos viduje (:

Apie antrą punktą kažkaip anksčiau nesusimastydavau. Taip, prisidengiu kai kosiu, bet kad tai reik daryt sau į pažąstį tai buvo netikėta. Ale bet juk teisingai!

Paskutinis punktas tai kažkaip sunkiai įveikiamas daugumai kas universitete dirba. Mes gi išprotėję mokslininkai-darboholikai, kaip gi taip dėl ligos likt namie, neeee (: Aini apsisniaukrojęs, nosį pūti, vos kvėpuoji, bet vistiek laboratorijoj sėdi ((:

Bet va vienas bendradarbis deja ir prisižaidė – pasigavo kažkokį virusą, pradėjo kilt temperatūra, o jis prisigėrė visokio panadolio tailenolio ir marš toliau darbuotis. O kad organizmui reik biški karštinės, kad virusą užmušt tai nepagalvojo. Tai va jau ketvirtą savaitę darbe nesirodo, nes per anksti išgerti vaistai viską išmakalavo, po vieno viruso pasigavo kitą, po to dar kitą, o dabar berods jau ir gripas… \: Taip kad vaikai, geriau pasirkit porą dienų namie, negerkit vaistų nuo temperatūros aklai iš karto (: Tokia tai tat pamokanti pasakėlė.

O dar sakė mus čia visus nuo kiaulių skiepys nemokamai. Bandau nuspręst ar čia valstybinė konspiracija kaip visiems įsiųt po mikroschemą ar tikrai tik skiepus duos. Reiks po to kokiu nors blakių ieškikliu apsimojuot ((:

Ne į temą - čia tik man Blogas.lt taip baisiai stabdo pastaruoju metu? Kažkoks siaubas, kol pakrauna viską..

Rodyk draugams

Dienos paukštis - Bjaurusis ančiukas

O gal žąsiukas? (:

Pagavom sekmadienį bežygiuodami iš Brokind į Rimforsa, lengvus 23 km idealiu oru (: Daugiau kadrų čia. Jau nusprendėm oficialiai apsivadint žygeivių klubu “Kukučiai”. Nuolatinių dalyvių skaičius: 3 (trys vienetai) ((: Tik turbūt jau paskutinis žygis šį sezoną. Ne dėl to, kad mes bijom prie +5 žygiuot, tik šiaip jau pradeda anksti temti, o tamsoj per šaknis ir akmenis miško takeliais labai jau neproduktyvu vaikščioti ((:

Ale bet kaip pastaruoju metu nėr ką rašyt shiny’ško.. Rootą jau senai turbūt užkniso mano gamtiniai su promaišiu kulinariniai papaistaliojimai, ką daryt? Universitete tik dirbu dirbu dirbu, bėgioju bėgioju, varžtukus sukioju, kabelius junginėju, sistema byra į gabalus – vos vieną galą pataisai, jau žiūrėk kitam kažkas nebeveikia. Šiandien bandinį šiaip ne taip po pusės valandos kankynių įstatėm – sukimasis streikuoja, o kad įdėt bandinį būtent ir reik sukiot. Och. O dar temperatūros kalibracijos nepavyko padaryt šiandien, nes su pirometru nematau bandinio per langelį… Kažkaip trečiadieniai manes nemėgsta (:

Taip ir gyvenam…

Rodyk draugams

Nuostabiausias sakinys

Kai nesuskaičiuojamą kiekį kartų skaitai ar raidės savo vietoj, ar nesupainiojai autorių eiliškumo, ar tikrai tikrai teisingas pranešimo pavadinimas, ar tikrai tikrai tikrai nieko nepraleidai, galva kvadratinė ir jau kaip ir bloga nuo visų taisymų perrašymų ir po to pagaliau užmerktom akim paspaudi “Submit” ir pamatai

Abstract #3644 was submitted Thursday, October 01, 2009 at 5:43 AM.

Tai ooooooo, yeeeeeeee, aaaaaaaa, kaip gera pasidaro! Woohoo! Done! Dabar jau bus kas bus! Pagaliau galima toliau ramiai dirbt! (: Paskaičiavau, kad iš to ką parašiau pradinėje abstrakto versijoje po darbo vadovų ir kitų bendraautorių begalybės korekcijų iki galutinės toj pačioj vietoj nepasikeitę liko tik… hm… pusantro sakinio… Jaučiuos labai prisidėjus, dievaži ((:

Sekantis deadlinegruodžio pirma. hah. here we go again

Rodyk draugams