BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Dabar tai jau viskam pasiruošus, yeah!

Pavojinga ta fizikos doktorantūra. Visur elektra, susipynę laidai, chemikalai, aštrūs kampai, slystantys iš rankų veržliarakčiai, kolegos darantys pavojingus eksperimentus su dujomis ar sprogmenimis. Praeitais metais vieną kolegę gana stipriai pakratė, nes kol ji varžtus ant magnetrono atsukinėjo, kitas kolega srovę paleido jos nepastebėjęs. Tai nuo to laiko visi bais’ susirūpino darbuotojų saugumu, to pasekoje pradėjo organizuot visokius kursus (: Tai vis kažkas gero iš blogo.

Don’t do this at home… Kas nutinka kai sprogsta paprastas buitinis anti-vabalinis purškalas

Pasišokinėdama užsiregistruoju vos tik kokį naują kursą paskelbia, tai jau apturėjau pirmosios medicininės pagalbos kursą (įskaitant širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą), saugumo dirbant su elektra (nors tas tai prastas buvo, atėjo dėstytojas pasakot kaip įžemint skalbimo mašiną, tik po to kai nuvedėm parodyt kas mūsų laboratorijose darosi išsižiojo susipratęs jog visai neaktualiai pezėjo bendro pobūdžio dalykus, kurie mums nepadės),  ir net priešgaisrinį instruktažą. Jėga, kai pagalvoji, maža kada gali tokie dalykai praverst…

Pirmoji pagalba, širdies masažas ir dirbtinis kvėpavimas: išmokau heimlicho manevrą (kai kažkas paspringsta), sužinojau ką daryt jei paspringsti, o aplink nieko nėra (galima kėdės atlošą panaudot ant jo užgriūnant), tvarstyt žaizdas, paguldyt be sąmonės esantį žmogų į stabilią padėtį, ir pirmą kartą gyvenime supratau koks sunkus darbas yra širdies masažą daryti – buvo gera treniruotė, visi ten kad pumpavom, kad pumpavom, prakaitas per kaktą riedėjo.

Labai įdomiai iš tikro treniravomės širdeles masažuot, kiekvienas gavom po individualų manekeną vardu Mini Anne, nors man labiau į kokį mini Albertą buvo panašu. Jei teisingai paspaudi, yra garsas, o taip pat oras į plaučius nepapuola, kol teisingai galva neatversta. Tai dabar turiu namie numestą, kad kilus nesutramdomui norui galėčiau išsitraukt, pripūst ir prisimint įgūdžius ((: Gal kam reikia?

Taip pat išmokau klijuot butaforinius elektrodus ir spaust “mygtuką” ant kartoninio defibliriatoriaus ir kartoniniu telefonu surinkt 112 ir kviest pagalbą ((: Buvo biški komiška rėkaut visiems kartu, bet šiaip aš suprantu, kad net ir treniruojantis su kartoniniais aparatais galima smegenis išmokint teisingai reaguot į tokią situaciją jei iš tikro atsitiktų, nepasimesčiau ir bent kažką bandyčiau padaryt. Wooshwoosh. Ir visai ne ten kur per filmus klijuoja (:

Na o priešgaisrinė apsauga tai aišku iš vis smagumas neišpasakytas. Pirmą kartą gyvenime laikiau rankose gesintuvą ir juo naudojausi pagal paskirtį.

Darėm va taip. Visi iš eilės ėjom ir gesinom degantį benziną.

Dar išbandėm gesinimo techniką kai degantį daiktą uždengi nedegiu audeklu, kad uždusint ugnį neduodant deguonies. Atrakcija ((:

Nors kyšo iš po kepurės snapo tik nosis, bet čia aš, čia aš! Įdomu, kiek jau kartų ta sofa buvo padegta…

Na ir šiaip pasiklausėm apie dūmus, skirtingus gesintuvus, žiūrėjom filmukus kaip dega kambarys kai durys uždarytos, ir kai atidarytos, nugi baisus skirtumas tikrai. Taip kad jei papulsit į gaisrą, tai prieš bėgdami lauk dar pasistenkit uždaryt duris, kad mažiau deguonies liepsna gautų, gal mažiau žalos pridarys. Na, o pabaigai gaisrininkai paliko efektingiausią demonstraciją – kas atsitinka, jei degantį aliejų (pvz virtuvėje per ilgai palikus puodą ar keptuvę ant viryklės) užpiltume vandeniu. NIEKADA NIEKADA taip nedarysiu (ir jūs nebandykit). Vos ne sprogimas, baisu kiek dūmų ir liepsnos fontanų, brr. Geriausia išeitis - dengti dangčiu tik ir laukt kol užges.

Tai va. Po tokių kursų kaip minimum savaitę laiko vaikštai žmogus ir dairaisi ar tik kur nelaimės nėra, kad pritaikyti savo naujai įgytus sugebėjimus ((:

Rodyk draugams

Švediškų rinkimų ypatumai

Gi gavau progą prabalsuot švediškuose rinkimuose čia neperseniausiai. Neleido į parlamentą rinkt (renka tik turintys Švedijos pilietybę), bet apskrities ir savivaldybės pasirinkimuose galėjau pasireikšt (visi ES šalių nariai arba jei jau ilgai gyveni Švedijoj), how cool is that! (: Totali atrakcija!

Biški keisti tie rinkimai, kažkaip anksčiau nebuvau pagalvojus kad kiekvienoj šaly taip gali skirtis, maniau visur viskas vienodai

Rinkėjo pažymėjimas – atėjo paštu, nieko pasirašyt nereik

Išankstinis balsavimas – pilna visam mieste vietų kur gali prabalsuot iš anksto, net universitete buvo, niekur registruotis nereikia ir niekam pranešt irgi nereikia

Pats balsavimas – čia didžiausia nuostaba buvo – nėra vieno balsavimo biuletenio, vietoj to ateini ir pamatai va tokį vaizdą:

Taigi, aiškinu sistemą – ateini prie stalo, pasiimi tris tuščius vokelius. Na, mano atveju du vokelius nes už parlamentą balsuot negaliu. Į kiekvieną vokelį įdedi po lapelį su pasirinktos partijos pavadinimu ir gali pažymėt (arba nežymėt) kandidatus. Baltas lapelis – savivaldybės rinkimai, mėlynas – apskrities, geltonas – parlamento. Pievos kažkokios. Lapeliai sudėti viešai, ir šiaip tą lapelį jau gali būt iš anksto atsinešęs nes kai rinkimini spamą siunčia visos partijos tai tų lapelių ir rekomendacijų ką žymėt tau betkiek prikiša. Kol nenuėjau balsuot tai galvojau tie lapukai šiaip informaciniai, o pasirodo kad tikras dokumentas ((: šakės. Kalnai makulatūros.

Tai va, sukiši savo lapelius į vokelius, vokelio vienam krašte yra skylutė kad matytusi kokios spalvos čia balsavimas ir paduodi dedei, kuris patikrina tavo rinkėjo pažymėjimą ir sudeda balsą į dėžutę.

Tiesa, mes ėjom balsuot iš anksto (bo sekmadienį ir taip yra ką veikt), tai gal dėl to taip viskas nekonfidencialiai, Brangusis prisiekinėja kad sekmadienį gali biški slapčiau tuos lapelius pakuot niekam nematant, na bet vistiek kažkokia keista sistema. Ir labai jau lengva (prabunda lietuviškas sukčiavimas) pirkt balsus – padavei rinkėjui jau pripildytą lapuką ir viskas. Keista keista keista (:

Apart to, tai nežinau kaip jums, bet man sudalyvavus kokiuose nors rinkimuose atsiranda toks pakylėjimo ir pilietiškumo jausmas ((: patiko. Nelabai aš čia gaudžiaus jų partinej sistemoj (nors biški labiau aišku kur kokia kryptis, palyginus su LT), bet belekaip tai juk nebalsuosi, pasiskaičiau šiek tiek, susigalvojau porą aspektų kurie man svarbūs tai manau kad už normalius prabalsavau. ((: Ir šiaip, kažkaip kai pats sudalyvauji sprendimuose, tai pradedi labiau sekt kas vyksta. Priedo, įgijau teisę bambėt jei dabar savivaldybė ar apskritis kokią nesamonę sugalvos padaryt… Yeah! ((:

Va tokie vat politiniai nuotykiai. O šiaip baisiai daug darbo (valio!) ir nėr kada rašyt (:

Rodyk draugams

Blogerio deklaracija

Kadangi šiandien tingiu rašyt kaip balsavau švediškuose rinkimuose (bus rytoj!), tai va, kažką čia šiandien visi deklaruoja, tai ir aš kartu (: Tekstas Rokiškio.

Blogerio deklaracija

Aš esu blogeris. Tai reiškia, kad dalinuosi savo mintimis, žiniomis, patirtimi ir klaidomis su daugeliu žmonių – visais tais, kurie dėl kokių nors priežasčių aplanko mano blogą. Aš neretai klystu, aš esu tik žmogus, tačiau visvien stengiuosi padaryti kažką gero – bent jau dalintis už dyką su kitais tuo, ką turiu – ta pačia patirtimi, žiniomis, mintimis, klaidomis ir nuomonėmis. Todėl aš skelbiu savo deklaraciją.

Tai ne tik mano deklaracija. Išties, visa ši deklaracija – tai tik mintys, kurias dažnai tenka išgirsti iš kitų blogerių. Tai mintys, kurias išsakė ir didžiausi blogosferos metrai, ir daugybė mažiau žinomų autorių. Tai mintys, kurios kilo iš diskusijų su kitais blogeriais. Tai ir mano mintys. Mintys apie tai, ką gali daryti blogeris, ką jis duoda kitiems, ko jis tikisi iš kitų. Išties gavosi visai nedaug… Vos keletas punktų.

Man svarbios atgalinės nuorodos

Man negaila mano parašytų straipsnių – imkite juos. Galite dėtis į savo interneto puslapius, jei jie jums patiko, jei jie gali būti įdomūs jūsų skaitytojams. Tačiau aš esu aš, aš esu straipsnio autorius, todėl aš noriu kelių paprastų dalykų – nuorodos į savo blogą ir į straipsnio originalą. Tikros pilnavertės nuorodos, o ne kažkur paslėpto parašymo kad “Autorius – Kažkasten Kažkurten”. Aš esu blogeris, tai reiškia, kad aš esu ne Kažkas Kažkur, o konkretus blogeris, kurio blogas turi adresą Internete, kurio straipsnis irgi turi adresą Internete. Todėl nuorodos į mano blogą ir straipsnį iš perpublikuojamo straipsnio – tai besąlygiška sąlyga. Ir ją juk lengva įgyvendinti, tiesa?

Nuorodos straipsnyje – tai straipsnio dalis

Jei aš įdedu nuorodas į kažką savo straipsnyje, noriu, kad ir šios nuorodos būtų išsaugotos tiksliai tokiame pavidale, kokiame buvo. Nuorodos – tai lygiai tokia pat straipsnio dalis, kaip ir kitas tekstas. Jei aš įdedu nuorodą, o ją kažkas pašalina – tas kažkas sugadina mano tekstą. Aš neleidžiu perpublikuoti savo tekstų, jei šalinate iš jų nuorodas, jas keičiate ar pridedate krūvas savų, visiškai disonuojančių su tekstu. Aš leidžiu perpublikuoti savo tekstus tiksliai taip, kaip jie buvo paskelbti mano bloge. Su visomis nuorodomis, nes nuorodos – tai teksto, internetinio teksto dalis.

Straipsnis yra straipsnis, o ne redaktorių žaislas

Taip, man negaila dalinti savo tekstų. Bet aš noriu, kad jie liktų tokie, kokie yra. Neperdaryti į kažin ką, neiškarpyti. Nesumalti į kažką neaiškaus, prisidengiant kažkokiais “mes paredagavome, kad atitiktų VLKK” ar dar kokiais nors išvedžiojimais. Jei aš padariau klaidą – tai mano klaida. Gal būt, netgi sąmoninga. Jei aptikote rašybos klaidą ir galvojate, kad tai mano žiopla klaida, kurią norite pataisyti – žinoma, kad galite tai padaryti. Bet susitikrinkite su manimi, prieš publikuodami. Tai juk paprasta.

Elementarios etikos normos

Ir dar, aš noriu, kad jei jau skelbiate mano tekstus, tai būtų daroma etiškai. Aš neduodu leidimo juos perpublikuoti tiems, kas platina ar reklamuoja pornografiją, greitus kreditus ar SEO “optimizavimus”. Neduodu leidimo ir tiems, kas galvoja, kad gali iš blogerių tyčiotis. Aš duodu leidimą tiesiog normaliems padoriems žmonėms.

Deklaracijos reziume

Tokia paprasta blogerio deklaracija. Tai ne tik mano deklaracija. Aš tik užrašiau tai, kas sukasi daugelio galvose. Jei esate blogeris, su ja sutinkate – imkite ją ir skelbkite. Jei perpublikuojate blogerių straipsnius – laikykitės jos. Juk tai paprasta – dėti atgalines nuorodas, negadinti nuorodų tekste ir patį straipsnį išlaikyti tokį, koks buvo originalas.

Rodyk draugams

Cukinijų blyneliai su šonine

Je je je, nors kartą turiu 52 skanioms savaitėms receptą į temą ir laiku ir net su nuotrauka (:

Iš tikro tai iškart prisipažint noriu, biški nukopijavau nuo Beatos knygoje esančio recepto (beje, turbūt knyga iš kurios daugiausiai esu prigaminus, jei skaičiuot procentaliai), ten buvo cukinijų blyneliai su lašiša – išbandyti, apčepsėti, irgi labai puikūs beje, bet mes vis patingim lašišos nusipirkt, o cukinija kartais voliojasi ilgai ir kaltinančiai, tai tenka suvartot kitais būdais (: Dar viena problema, kad originalus receptas su varške, o Švedijoj kaip žinia niekas nieko apie tokį produktą negirdėjęs… Sukuosi su Feta sūriu, grietine ir cream cheese (na, tas kur Philadelphia tipo kreminis sūrelis, nežinau kaip lietuviškai vadinasi), o jūs kaip norit taip darykit.

(net nebandysiu apsimest, kad moku fotografuoti maistą… bet gi reik įrodymų, jog blynai tikri!)

Tai va, o receptas dviem valgytojam + šaltas blynas pusryčiui toks:

  • Vidutinio dydžio cukinija (kas tas vidutinis dydis? ka aš žinau.. dvi mažiukės irgi tinka)
  • 2 kiaušiniai
  • 150g varškės arba grietinė + creamcheese + Feta sūris, proporcijų neturiu, gerai būtų bent du iš trijų išvardintų, visą laiką įmetu ko turiu pagal nuotaiką, maždaug po gerą šaukštą ir daugiau
  • Smulkiai supjaustyta rukyta šoninė (pas mus žinoma kaip Bacon) - pagal skonį, kokį nepilną 100g
  • Miltų tiek, kad butu gana tiršta konsistencija tinkama transportacijai nuo bliūdo iki keptuvės
  • Druska, pipirai

Šiaip aišku skanu ir be šoninės, bet man skonių kombinacija (šoninės sūrumas ir cukinijos švelnumas ir tt) labai patiko, o dar ir pati sugalvojau, tai iš vis ((:

Procedūra: neluptą cukiniją sutarkuoti (nebent pas jus kokia žiauriai peraugusi, su didelėm sėklom, tada gal reik aptvarkyt) per burokinę tarką, sumesti visus kitus ingredientus, miltai paskutiniai, gerai išmaišyti ir kept keptuvėje vis su mentele paspaudžiant (bent aš spaudžiu, nes dažniausiai būnu labai alkana kai gaminu ir noriu, kad kuo greičiau iškeptų). Man pavyksta per dvi keptuves sutalpint, dažniausiai.

Prie blynų tinka bruknių uogienė (Švedijos įtaka mėsą su bruknėm valgyt) arba grietienė, kaip jau kam (: Skanaus!

Rodyk draugams

Baigės atostogos, kadanors ir įrašai prasidės!

Tik norėjau viešai prisipažint kad jau senai grįžau iš atostogų ir baisiai tingiu rašyti, kad ir kaip labai norėčiau apie viską viską pasipasakot ir nuotraukom pasipuikuot, kol pati nepamiršau visko. Bet yra nemaža tikimybė, kad bus va tokių įrašų:

  • Atostogų memuarai
  • Epic road trip to Norway nr 1
  • Epic road trip to Norway nr 2
  • Upgreidai universiteto rusyje
  • Skanūs greiti blynai su cukinija ir kiti kulinariniai atradimai
  • Daug dienos paukščiukų

Na štai, svarbiausia TO DO sąrašiuką susikurti, ir tada sąžinė rami! ((:

Rodyk draugams

Atostogos

Labai jau keliavimo kiekiu intensyvus pavasaris pasitaikė. Toks intensyvus, toks intensyvus kad net nėr kada rašyt (: O juk ir San Diege buvau (tą truputį padengiau), ir kormoranus mačiau, ir lietuvių irklavimo komandą akademinese varžybose palaikiau beveik prarėkdama balsą, ir Londone buvau, ir Norvegijoj buvau, ir Lietuvoj porą dienų praleidau Krašto apsaugos ministerijoj (top-secret, woosh!), ir archipelage su kanoja plaukiojau, ir širdies masažą išmokau daryt, ir negyvą pelę laboratorijoj mačiau, ir tą, ir aną, jetau (: Pasitelkit vaizduotę, kaip ten viskas buvo.

Anyway, kitą savaitę pradedu atostogaut (: bus jėga: Brangiojo sunėno krikštynos, visų pamatymas, dvigubai pigesnių nei švediški kinoteatrų nusiaubimas, sodo tvarkymas, gimtadienis pripučiamam baseine, bimbinėjimas Preiloj (gal pagaliau į Ventės ragą nusigausim), o po to, o po to – epic road trip including a road movie (juk mes Pramuští, kaip kitaip) po Švediją/Norvegiją [: Pavydėkit man visi, o šiaip liepos 8 – liepos 27 lietuviškas telefonas įjungtas, aš visų baisiai išsiilgus, susiraskit mani!

Rodyk draugams

Nepavyko…

Vat tik užsimanyk po beveik mėnesio tylos ką nors prasmingo parašyt, tai būtinai photobucket nulūžta ir neleidžia dviejų niekingų nuotraukų įkelt (: o TOKS įrašas turėjo būt, ak! Teks rytoj bandyt pakartot, ech…

Rodyk draugams

Kai keistus straipsnius skaitai, tai ir reklamos keistos

Labai įsijautus jau kelintą savaitę iš eilės priebėgom tarp kitų darbų bandau pabaigt 10 psl. (minimum) raportą kursui Sensors for enhanced security and crisis management (Sensorer för ökad säkerhet och krisledning – gi švediškai net lankiau, ne juokai!). Kursas buvo tikrai geras ir informatyvus ir akys atsivėrė, kiek jau visko išrasta ir kiek keistų dalykų karinė pramonė veikia, net ekskursiją į švedų gynybos agentūrą FOI apturėjom kur vaikščiojom po visokias top secret laboratorijas ir žiopsojom į milijonus kainuojančius radarus. Pilnos kelnės paslapčių, woosh woosh ((:

Tai va. O raportui yra trys scenarijai (metro ataka, olimpinių žaidynių apsauga, oro uosto saugumo planavimas) kuriems reikia rast sprendimus, sugalvot kokie kur sensoriai tiktų ir pan. Bais’ įdomu, tai dėl to taip lėtai ir rašau… Kai pradedu skaityt apie visokius šūstrus sensorius ir technologijas, tai sunku atsiplėšt (: Paskutine paieška bandžiau rast kokį nors incidentą, kur kasnors pajudino paliktą lagamina ir buvo ka-boom. Radau. Straipsniukas kaip viskas vyko visai nesenai Indijoj, ir video. Kepykloje kažkas paliko tašę, padavėjas nusprendė patikrint… 57 žmonės buvo ištaškyti po visą pastatą, brr… Viskas lyg ir tvarkoj su tuo straipsniu, kol nepamatai po straipsniu “sponsored links” turinio… kamon, tikrai. Na suprantu, ne pirmas čia toks kvailas sutapimas ant pasaulio istorijos, bet iš mano patirties tai kolkas pats  netinkamiausias ((: This is just plain wrong…

Nelieskit, vaikai, svetimų lagaminų!

Rodyk draugams

Ofisiniai košmarikai

Kaip žinia, Švedijoj doktorantai yra išpindėję žmonės nes turi nuosavus ofisus, blogiausiu atveju sėdi dviese. Pastaruoju metu mano katedroj vis didesne tampa problema tai, kad žmonių vis daugėja, o pastatas kažkodėl ne guminis ir papildomų ofisų nebeatsiranda. Aš irgi juk pusę metų laukiau kol kasnors pabaigs savo doktorantūrą ir galėsiu iš didelio didelio kambario su daug daug žmonių (including dėdė Ūsas) persikraustyt į nuosavą kamurkę. Nuolatiniai juokai jau senai yra apie naujo pastato ar priestato ar aukšto pastatymą kad mūsų išsipūtusią grupę sutalpint. Kitos katedros kreivai į mus šnairuoja nes mes tyliai po truputį okupuojam jų koridorius ir kitus išstuminėjam.

Tai va. Atėjo dirbt papildoma šefo administratorė, nes senoji viena jau nebesusitvarko, o dar ir gavom kažkokį valstybės grantą milijoninį su kuriuo daug valakytos.. Ir kur ją sodint? Vienam kolegai doktorantui nepasisekė, nes jo ofisas buvo labai strategiškai geroje vietoje, grupės vado pašonėje… Jo žinoma atsiklausė, ar jis nieko prieš persikraustyt kitur, bet juk į tokį klausimą neigiamai negali atsakyt ((: Susipakavo vargšelis visas savo šmutkes ir išvyko į koridorių “far, far away”. Nu mes visi liūdnai pamojavom, ir pažadėjom aplankyt, o ką daryt, pikta, bet visi supranta kad kito kelio nėra.

(šiuo momentu įžanga baigiasi ir prasideda įrašo kaip ir pagrindinė dalis)

Net nežinojau, kad mane kolegos išsikraustymas stipriai paveikė, kol prieš porą naktų nesusapnavau totalaus košmaro, iš kurio pabudau visa apsiašarojus ir bais’ susinervinus. O košmaro esmė buvo, kad pareinu aš iš laboratorijos į ofisą, ir hm – durys permontuotos, rankena kitoj pusėj. Atsidarau – o ten pilna kažkokios buhalterės papkių, segtuvų ir šiaip, visi mano daiktai dingę. Pradedu blaškytis, žiūriu, kad ir šiaip visas koridorius perdarytas, kur buvo durys – užmūrijo, kitur naujas padarė, na žodžiu. Sapne bėgu pas šefą (o ofise visai kitos grupės vadovas) kad kaip čia taip, kur man dabar eit, visa ten užsikukčioju net iš apmaudo. Toj vietoj besiaiškindama ir pabudau. Bet iš tikro buvo viskas labai dramatiška ir baisu kai tave taip ima ir iškrausto be jokio perspėjimo. Brr.

(jokių gilių minčių čia nebuvo, tik pasipasakojimas apie smegeninės slėpinius. ne dažnai pavyksta taip aiškiai suprast kodėl ką sapnavai)

O tuo tarpu sėdžiu ir spelioju, ar išsisklaidys vulkano pelenai iki man skrendant į San Diego, ar ne. Kaip žinia, didžioji dalis skrydžių į JAV vyksta virš Islandijos (: Kažkur perskaičiau, kad kai šis vulkanas išsiveržė praeitą kartą, tai visus metus putojo ir spjaudėsi. Ot būtų! Welcome back, viduramžiai ((: Na, bus matyt. Vistiek, šiuo momentu daug neramiau yra kolegei, kurios skrydis namo rytoj, o rankoje suspausti bilietai į Metallicos koncertą (: Na, bet blogiausiu atveju Lietuva netoli, dar spės keltu nuplaukt jeigu ką, heh.

Gero savaitgalio visiems! Sako kad gražūs saulėlydžiai būna nuo pelenų (mažų mažų natūralaus stiklo gabaliukų).

Rodyk draugams

Visi, į FiDi!

Baigiu nagus iki alkūnių nusigraužt ir vos ašaros nebyra iš apmaudo, kad šiais metais nekeliauju į FiDi 42 (Fiziko Diena) – kadangi jau tuoj išskrendu į San Diego ir reikia rimtai pasiruošt, tai nebuvo kaip iš anksto numatyt, ar turėsiu laiko ar ne, ir kaip ir ką (: Na juk ir tikrai nėr kada. Bet! Ooooo bet kaip norisi… Pirmą kartą nuo 2001 praleisiu šią nuostabią dieną toli toli nuo FF. Labai keistas jausmas, nes biologinis laikrodis nujausdamas kad artėja geriausia metų diena jau kelia man šventinius traukulius ir juk reikia reikia, man FiDi reikia!

Truputį padrikai čia, bet gal supratot (:

Tai va, o tiems kas savaitgalį planuoja būt Vilniuje – nėra jokių pasiteisinimų, kodėl galima būtų nenueit. Taip kad marš rytoj (balandžio 10, 2010) į Saulėtekį. Bus gerai. Pasibūkit ir už mane (:

Daugiau info ir gerų reportažų čia:

http://www.fidi.lt/42/

Visiškai šviežias naujos komandos FiDi 42 filmas http://vimeo.com/10776398

Grupės grosiančios vakarinėje dalyje (Lietuvos kino studijos angaruose, wow) http://www.last.fm/event/1474837+Fidi+42

http://www.lrytas.lt/videonews/?id=12707440641269362787

Wikipedijoje http://lt.wikipedia.org/wiki/FiDi

Fizika ne rizika, stokite žmonės į fiziką!

Darbo tašeliams!

Visi, į FiDi!

Rodyk draugams