BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ergonominiai džiaugsmai

Na va, paveiksliukai įkelti, intriga susukta, o įrašas šiaip tai visai ne į teminis ((:

O buvo taip… Visai išpindėjau, bet gi prisiminiau kad jau 2 metus sėdžiu savo nuosavam ofise, o žadėtas dėdė, žiūrintis, kad stalo aukštis būtų teisingas, taip ir nepasirodė! Netvarka! Tai išsikviečiau, ir dabar jau būsiu visa ap-ergonominta (:

Nedaug tas dėdė pataisė, vis dėlto stalas buvo geram aukšty (pasisekė, kad buvęs ofiso gyventojas maždaug mano ūgio), bet kėdės nustatymus išbrokyjo ir padarė kad geriau nugarai būtų ir liepė prisispaudus prie stalo sėdėt. Ir nuolat šviesą būt įsijungus (bet to tai matyt nedarysiu, nes a) nemėgstu dirbtinio apšvietimo kai lauke šviesu, b) lempa virš manes matyt nuo nenaudojimo net nebeužsidega, heh). Na, bet, o didžiausias atradimas buvo labai paprastas:

Pavirto į

(už pėlės kilimėlį ačiū kolegai, nepasidrovėjusiam ir nusiaubusiam kažkokia tais ten konferenciją Stokholme ir visus aprūpinusiam periodinėm lentelėm)

Ta-daaaaam. Kaip viskas paprasta (: Pasirodo, kai pėlė yra šone, tai ranka ir petys tampa bais’ nenatūralioj padėty, o kai pasidedi priešais klaviatūrą tai ir sukiot ranką mažiau reik, ir greičiau pasieki, ir šiaip arčiau “relaxed position”. Tik kartais gliučija kuria kryptim ranką judint, nes dabar “į viršų” = į kairę, bet jau baigiu prirast. Tai va (: visiems rekomenduoju šitaip patobulint savo darbo vietą, tikrai patogiau!

O taip pat visus su Joninėm (: kaip suprantu, visi būtent šiandien degina laužus, ar ne? Kadangi švediškas midsommar yra savaitgalį, o tuo pačiu penktadienis laisva diena, tai darom vidurkį ir ką nors deginsim rytoj.

Rodyk draugams

Öland rūke

Nepatikėsit, bet pas mus KARŠTA (: maikutės ir šortai. Čia aišku Öland ne prie ko, nes ten buvo šalta, vėjuota, lietinga, ir tvyrojo nuolatinis rūkas. Karštis tik pasiteisinimas dėl retų įrašų ((: Nes tikrai tingisi baisiai. Bet vistiek, trumpai parašysiu. Kadangi dėl man nesuprantamų priežasčių švedai gegužės 13 (Kristaus į dangų ėmimo/žengimo diena) yra paskelbę nedarbo diena ir ta proga visi džiaugiasi beprasmiu keturių dienų savaitgaliu, išsiruošėm su kolegomis paturistaut truputį, nukeliavom su nakvyne į Öland ir ten viską apžiūrėjom.

Kas nežino, tai Öland  yra tokia Švedijai priklausanti baisybiškai pailga sala, į kurią galima patekti tiltu iš Kalmar. Visa sala plokštutėlė, didžiojoj daly teritorijos dirvožemio tėra pora centimetrų, pilna visokių paukščių ir ruonių, malūnų, apgriuvusių tvirtovių ir geologinių keistenybių. Keisčiausia iš visų yra RAUKAI

Toli vaikštinėja žmogeliukai, čia kad suvokt struktūrų mastelį (:

Tai va, kaip teigia mieloji vikipedija, Raukai (angliškai ir švediškai irgi Rauk) tai toks stebuklingas dalykas, akmeniniai stulpai susidarantys kai kalkakmenio uolienas skalauja pvz jūra ir visaip kaip vanduo išgraužia. Atidžiai apžiūrinėjant galima rast ir visokių įakmenėjusių fosilijų ir šiaip, ypač tokią rūkuotą dieną mums padarė labai didelį ispūdį (:

O kelionės finalas buvo neįtikėtinas patekimas į ornitologų suvažiavimą/žiūronų išpardavimą, tai pavarvinau seilę, o šiaip visi į mus labai keistai žiūrėjo nes mes nesinešiojom kiekvienas po trikojį stovą ir pusės metro vamzdį ((:

Tai va. Sąžinę apraminau. Sala puiki, nuvažiuokit ir patys pamatysit ((: rekomenduoju. Jei netikit tai dar pažiūrėkit, ko ten būna, nuotraukos čia.

O aš einu toliau rašyt 10 psl raporto apie visokius prašmatnius mokslinius būdus kaip pagaut blogiečius orouostuose, traukinių stotyse ir per olimpines žaidynes kursui “Sensors for enhanced security and crisis management”. Ne juokai.

Rodyk draugams

Ofisiniai košmarikai

Kaip žinia, Švedijoj doktorantai yra išpindėję žmonės nes turi nuosavus ofisus, blogiausiu atveju sėdi dviese. Pastaruoju metu mano katedroj vis didesne tampa problema tai, kad žmonių vis daugėja, o pastatas kažkodėl ne guminis ir papildomų ofisų nebeatsiranda. Aš irgi juk pusę metų laukiau kol kasnors pabaigs savo doktorantūrą ir galėsiu iš didelio didelio kambario su daug daug žmonių (including dėdė Ūsas) persikraustyt į nuosavą kamurkę. Nuolatiniai juokai jau senai yra apie naujo pastato ar priestato ar aukšto pastatymą kad mūsų išsipūtusią grupę sutalpint. Kitos katedros kreivai į mus šnairuoja nes mes tyliai po truputį okupuojam jų koridorius ir kitus išstuminėjam.

Tai va. Atėjo dirbt papildoma šefo administratorė, nes senoji viena jau nebesusitvarko, o dar ir gavom kažkokį valstybės grantą milijoninį su kuriuo daug valakytos.. Ir kur ją sodint? Vienam kolegai doktorantui nepasisekė, nes jo ofisas buvo labai strategiškai geroje vietoje, grupės vado pašonėje… Jo žinoma atsiklausė, ar jis nieko prieš persikraustyt kitur, bet juk į tokį klausimą neigiamai negali atsakyt ((: Susipakavo vargšelis visas savo šmutkes ir išvyko į koridorių “far, far away”. Nu mes visi liūdnai pamojavom, ir pažadėjom aplankyt, o ką daryt, pikta, bet visi supranta kad kito kelio nėra.

(šiuo momentu įžanga baigiasi ir prasideda įrašo kaip ir pagrindinė dalis)

Net nežinojau, kad mane kolegos išsikraustymas stipriai paveikė, kol prieš porą naktų nesusapnavau totalaus košmaro, iš kurio pabudau visa apsiašarojus ir bais’ susinervinus. O košmaro esmė buvo, kad pareinu aš iš laboratorijos į ofisą, ir hm – durys permontuotos, rankena kitoj pusėj. Atsidarau – o ten pilna kažkokios buhalterės papkių, segtuvų ir šiaip, visi mano daiktai dingę. Pradedu blaškytis, žiūriu, kad ir šiaip visas koridorius perdarytas, kur buvo durys – užmūrijo, kitur naujas padarė, na žodžiu. Sapne bėgu pas šefą (o ofise visai kitos grupės vadovas) kad kaip čia taip, kur man dabar eit, visa ten užsikukčioju net iš apmaudo. Toj vietoj besiaiškindama ir pabudau. Bet iš tikro buvo viskas labai dramatiška ir baisu kai tave taip ima ir iškrausto be jokio perspėjimo. Brr.

(jokių gilių minčių čia nebuvo, tik pasipasakojimas apie smegeninės slėpinius. ne dažnai pavyksta taip aiškiai suprast kodėl ką sapnavai)

O tuo tarpu sėdžiu ir spelioju, ar išsisklaidys vulkano pelenai iki man skrendant į San Diego, ar ne. Kaip žinia, didžioji dalis skrydžių į JAV vyksta virš Islandijos (: Kažkur perskaičiau, kad kai šis vulkanas išsiveržė praeitą kartą, tai visus metus putojo ir spjaudėsi. Ot būtų! Welcome back, viduramžiai ((: Na, bus matyt. Vistiek, šiuo momentu daug neramiau yra kolegei, kurios skrydis namo rytoj, o rankoje suspausti bilietai į Metallicos koncertą (: Na, bet blogiausiu atveju Lietuva netoli, dar spės keltu nuplaukt jeigu ką, heh.

Gero savaitgalio visiems! Sako kad gražūs saulėlydžiai būna nuo pelenų (mažų mažų natūralaus stiklo gabaliukų).

Rodyk draugams

Slidžių nublokšti

Taip, nepatikėsit, slidžių! Woo-hoo! (: Gerb Shiny pirmą kartą savo sąmoningo gyvenimo metu (neskaitant vaikystės paslidinėjimų miške prie namų) įsigijo slides ir su draugais iššliuožė į Žygį.

Ir kaip mums anksčiau nekilo mintis to išbandyt? hm… gal turbūt dėl to, kad sniego nebuvo iki kelių ((: Na bet jau šią žiemą tai būtų nuodėmė tik pasyviai džiaugtis! Ir šiaip, kodėl anksčiau niekam iš mūsų Linkopingo lietuvių šutvės nebuvo kilus geniali mintis kad slidžių neturėjimas – ne bėda? Kažkaip tik šiais metais atėjo suvokimas, jog galima gi tiesiog nueit į labdarynus ir secondhand’us ir pasičiupt kokias slidukes papigiai. Vaje. Žinot tą jausmą, kai staiga suvoki kažką absoliučiai akivaizdaus bet apie ką anksčiau niekad nebuvot pagalvoję? Va va (:

Neaišku kokio senumo lazdos, bet su gražiais odiniais dirželiais. Fancy!

Taigi, iki trečiadienio dar buvom be slidžių, o šeštadienį jau pilnai apsirūpinę iššliuožėm vietinių apylinkių patyrinėt per laukus, per miškus, į Tinnerö parką, kuriame tiesiog miškeliai, takeliai ir dirbtinis Rosenkällsjon ežeras (arba kaip aš sakau Rožinių kalsonų ežeras) su daug paukščių stebėjimo būdelių. Mano visa sportinė įranga kainavo 0, Brangiajam tik lazdas pirkom naujas (bo reikiamo ilgio neradom padevėtų), kolegė fizikė-žygeivė sugebėjo per du skirtingus secondhandus net suderint kad slidžių (90 SEK) ir lazdų (20 SEK) spalva sutaptų ((: Kiti du žygio dalyviai irgi panašiai sėkmingai ir nebrangiai apsirūpino. Tiesa, truputį atsiėjo slidžių priežiūros priemonės, kadangi mūsų gerokai nudrengtos buvo tai pirkom ir valiklį, ir gruntą kad jas atgaivint, o po to dar reikėjo tept sukibimo vašką ir slydimo marmalą. Pasirodo ten ištisas mokslas ir menas, kai pradėjom klausinėt pardavėjo tai aš tik stovėjau ir linksėjau didelėm akim klapsėdama, varge kiek ten specifikos, o jei turi pinigų tai kad ir pilną lagaminą gali prisikraut visokių ten findikliuškių su kuriom patogiau slides tept ir dar reik žinot kurią dalį kuom, nes per visą slidę tai eina tik gruntas, o visa kita tai ten pagal zonas, ir dar cha, priklausomai nuo to koks sniegas ir koks šaltis. Dėkojame buitinės chemijos pramonei, kuri nepamiršo visiškų čainikų ir padarė taip pat ir variantą “All types of snow” ((: Na, bet tiek to. Susirinktų resursų dabar turėtų kuriam laikui užtekt.

Ski master! Me!

Tai va. Pagrindinis mano asmeninis pasiekimas – likau GYVA. Nukritau gal tik kokius 3 kartus, ir visus tiesiog atsisėdimo į pusnį būdu (turint omeny, kad neslidinėjau kokius hm, beveik 15 metų?) ir net nuo vieno kalniuko nusileidau kontroliuojamai be stabdymo ar į šoną nukreivaliojimo ((: Stebintiems sakė buvo labai linksma, bo aš šaukiau “AAAAAAAAAAAAAAAAAAA” ir labai labai lėtai (netikiu, skriejau kaip vėjas) šliuožiau nuo kokių 4 metrų aukščio pakalnės. Na, ir ką, juokitės, svarbiausia kad man tai jau kaip slalomas buvo, daugiau ir nereikia ((: Labai savim didžiuojuos. Totaliai jėga.

Vienas didelis nustebimas dar buvo kad ateinančią dieną nieko neskaudėjo (o galvojau, kad negalėsiu iš lovos išsiridenti). Kolegė žygeivė nepatingėjo pamatuot kiek gi mes atstumo įveikėm, tai gavosi 12,5 km per maždaug 6 valandas (čia įskaičiuojant valanda pikniko su arbata prie laužo) – produktyvumas nelabai didelis, mes kai pesčiom keliaujam tai vidutinis greitis būna 3 km/h (irgi įskaičiuojant visus sustojimus), tai nežinau, jei vertint praktiškumą, tai įtartinai lėtas judėjimo būdas (: Iš kitos pusės – kai žygiuodavom, tai juk ne per pusnis iki kelių, tai gal tokiom pačiom sąlygom slidės ir turi pranašumą, kad batų neprisisemi beveik.

Labai grubiai ir turbūt ne visai tiksliai nubraižiau kaip judėjom. Sunku tiksliai atvaizduot nes a) žiemą šiaip viskas kitaip atrodo ir sunku susigaudyt kur esi b) čiuožėm kur radom kažkieno jau pračiuožta, tai nebūtinai atitiko tikrus takelius. Tiesiog eina per vidury apsnigto lauko kažkieno vėžės ir tiek. Vietomis teko ir keliu šliuožt – nelabai patiko nes susiplojęs ir slidus sniegas, kažkaip lėtai ant jo man sekėsi kabarotis. Bet vistiek, woosh! Paveiksliuką subjaurojimui pasiskolinau iš http://www.linkopingsekopark.nu/ – oficialus šio ažuolyno/ploto gamtos/parko/ puslapis (: O pačioj žygio pabaigoj Shiny dirbo traktorium nes pirma mynė vėžes ant žmonių išvaikščioto vienos pėdos pločio takiukpalaikio. Pavariau ((:

Šiaip tikėjausi kad bus daugiau laiko paamžint gamtą su savo nauju foto ginklu Canon Powershot SX20 IS, bet po to paaiškėjo kad kai jau šliuoži, tia šliuoži ir labai tingisi dažnai fotiką išsiiminėt, o tuo labiau su pirštinėm, o tuo labiau su slidžių lazdom rankose. O ir šiaip ką ten, šalta balta apsiniaukę tai ką ten labai vargt. Bet vistiek spėjau pasidžiaugt savo super turbo uber nais 20x optiniu zoomu, pasižavėkit ir jūs:

WOOOOOOOOOSH SUPER MEGA AWESOME! Teleskopas o ne fotikas, čia ((:

(Tikiuos kolegos šliuožėjai nesupyks labai už jų viešą demonstravimą)

Tai va. Apibendrinant, tai PUIKUS žygis! (: Manau dabar kai tik orai leis tai ir kartosim kol dar bus sniego. Nes nuostabu, nesudėtinga, geras sportas, ir šiaip baisiai fain. Visiems rekomenduoju. Susiraskit kokias belekokias slidukes ir marš į gamtą!

Rodyk draugams

Atia-atia studentiškam barakui

Ir LABAS nuostabiems 65 kvadratiniams metrams trečiam aukšte su balkonu, sandeliuku, atskirtu valgomuoju ir juokingom senovinėm spintelėm!

Ale nugi tiek visko vyksta, kad net pamiršau visam pasauliui apsiskelbt kad su Brangiuoju pagaliau išsikraustėm iš 20m² barako kambariuko su bendra virtuve į BUTĄ. How cool is that ((:

Pirmos rimtos kraustynės mano gyvenime (neskaitant vaikystės, kai tik stebėtoja buvau). Kas galėjo pagalvot kad mūsų kambariuke tiek daiktų galima sukišt ((: Pakavom pakavom, pakavom pakavom, paskutinę naktį iki 4 ryto prasiblaškėm, po to iki 7-ių numigom ir toliau pakavom. Bėgom prie artimiausios parduotuvės dėžių nuo bananų net susirinkt, nes a) jos patogios b) nuosavos dėžės pasibaigė. Uf. Atrakcija totali (:

Tai va. Jau dvi savaites įsikūrinėjam. Pirmosiom dienom dėžių išpakavimas buvo žaibo greičiu, bet kuo toliau, tuo sparta mažėja.. Nes įdomioji dalis tai yra baldų surinkimas. O kai savo visam turteliui reik pradėt vietos naujos ieškot tai uf.. visai pasirodo neįkvepiantis užsiėmimas ((:

Nuotraukų nėra, nes aš kaip žiopla višta pirmuosius kadrus sugebėjau įamžint ant ISO 800, t.y. per triukšmus beveik nieko nesimato.. Bet, kalėdinius sveikinimus ir įkurtuvių dovanas prašom siųst į

Knektgatan 19
58734 Linkoping
Sweden

Beje, įdomi sistema – nėra butų numerių, tik laiptinės pradžioj kabo sarašiukas kas kokiam aukšte gyvena ir ant buto durų užrašyti vardai. Tai jokio konfidencialumo ir reik žinot žmogaus vardą kuriam laiškus rašai ((:

Rodyk draugams

Kvaila logika padeda įsimint kvailus žodžius

Kaip žinia, jau ne pirmi metai bandau perkast švedų kalbą. Na, nelimpa ji man, ir viskas. Atsibosta, kad viena balsė ne ten – ir jau visišką nesąmonę pasakei. Niekšai, žodžių recyclintojai… Krūva žodžių beveik viens nuo kito nesiskiriančių. Na, tiek to. Gal išmoksiu kada (:

Bet va kartais būna, kad maišai tik kažkokius du žodžius, ir niekaip nerandi kaip savo smegenims įkirst, kad butent tas žodis reiškia tą, o anas – aną. Man taip su švediškais “kairė” ir “dešinė”. O juk kaip ir svarbūs terminai kasdieniniam gyvenime ((: Höger ir vänster…Jokios negalėjau rast logikos ir asociacijų. Čia ne taip kaip pvz anglų “left” ir “right”, viskas aišku - “teisinga ranka” dešinė (kad ir kaip mane, kaip kairiarankę tai erzintų), o ta kita atlikusi – kairė. Rusiškai irgi “pravaja” “levaja”, net mintis nekyla kad gali supainiot ((: jei lieva tai lieva, ir viskas.

O švedai va ir nežinau  - ar čia netyčia taip ar jie nuo senovės bandė būt politiškai korektiškais ir neteikt jokiai rankai pirmenybės, bet ale niekaip nesuriši, kad viena geresnė už kitą.

Todėl viešai dėkoju kolegei kuri sugalvojo man nerealią taisyklę, pagal kurią man nuo šiol niekad nebekils problemos atsimint kada kairė kada dešinė ((:

Höger yra dešinė, nes dešinė ranka geresnė, todėl prasideda raide esančia abecėlėje aukščiau. Vänster yra kairė, nes ji pasak kolegės yra lieva, dėl to ir prasideda iš “v”, kuri velkasi abecėlės pabaigoje… Nors ir labai liūdna dėl tokios kairės pusės nuvertinimo, bet jau savaitė praėjo, o aš vis dar atsimenu.

Yeah, nuo šiol viskas aišku! ((:

Rodyk draugams

Techninis gripas

Visur dabar visokie virusai siaučia, neaplenkė ir mano brangiosios vakuminės sistemos Jessie. Jau kokią savaitę ją kamuoja karštinė – termopora rodo, kad sistemos viduj +60°C (vietoj normalios kambario temperatūros)… Gaila kažkaip apsižioplinau ir nežinau tiksliai kada apsirgo. Bet jau čia net aspirinas nepadės… Kolkas diagnozė – termoporos laidukai arba dar prie kažko liečiasi nes keramikinė izoliacija pasislinko, arba apsinešė kuom nors ir kai sistema buvo atidaryta tas kažkas oksidavosi ir visai sugadino signalą. Ech. Nelaimė po nelaimės. Va tik prieš porą savaičių turbomolekulinį siurblį nauju pakeitėm, nes guoliai susidevėjo ir pradėjo žviegimo garsai sklist, brr. O šiandien su pirometru (tokia infraraudonų spindulių kamera) kaip tik norėjom tiksliau sukalibruot temperatūrą, bet tai kur tau, ne ne ne, ardysim dabar viską, iškelinėsim visą bandinio laikiklio/kaitintuvo/sukiotuvo/temperatūros matuotuvo kombinaciją ir bandysim rast kas gi ten ne taip.

Pacientė Jessie, galvoju reik gal šviežią nuotrauką įdėt o tai tik  nuorodą vis įmetu į labai seną įrašą, kiek galima. “Meniškai” išblurrinau viską kas nepriklauso, nes kitaip iš vis neįmanoma susigaudyt kur kieno vamzdukai ir laidukai.

Prie tos pačios temos, visai gi pamiršau parodyt kaip  mus čia visus gasdina su kiaulių gripu. Ant kiekvieno tuoleto (tualeto?) priklijavo po informacinį lapą. Tiesa, iš pradžių lapai buvo and išorės, bet po to matyt kažkas suprato kad 1. tai per daug erzina, 2. informacija įdėmiau bus perskaitoma patalpos viduje (:

Apie antrą punktą kažkaip anksčiau nesusimastydavau. Taip, prisidengiu kai kosiu, bet kad tai reik daryt sau į pažąstį tai buvo netikėta. Ale bet juk teisingai!

Paskutinis punktas tai kažkaip sunkiai įveikiamas daugumai kas universitete dirba. Mes gi išprotėję mokslininkai-darboholikai, kaip gi taip dėl ligos likt namie, neeee (: Aini apsisniaukrojęs, nosį pūti, vos kvėpuoji, bet vistiek laboratorijoj sėdi ((:

Bet va vienas bendradarbis deja ir prisižaidė – pasigavo kažkokį virusą, pradėjo kilt temperatūra, o jis prisigėrė visokio panadolio tailenolio ir marš toliau darbuotis. O kad organizmui reik biški karštinės, kad virusą užmušt tai nepagalvojo. Tai va jau ketvirtą savaitę darbe nesirodo, nes per anksti išgerti vaistai viską išmakalavo, po vieno viruso pasigavo kitą, po to dar kitą, o dabar berods jau ir gripas… \: Taip kad vaikai, geriau pasirkit porą dienų namie, negerkit vaistų nuo temperatūros aklai iš karto (: Tokia tai tat pamokanti pasakėlė.

O dar sakė mus čia visus nuo kiaulių skiepys nemokamai. Bandau nuspręst ar čia valstybinė konspiracija kaip visiems įsiųt po mikroschemą ar tikrai tik skiepus duos. Reiks po to kokiu nors blakių ieškikliu apsimojuot ((:

Ne į temą - čia tik man Blogas.lt taip baisiai stabdo pastaruoju metu? Kažkoks siaubas, kol pakrauna viską..

Rodyk draugams

1633262 žingsniai atsipirko!

Taip taip, pagaliau pasibaigė departamento žingsniavimo konkursas. Pajamiau 5-ą vietą ir dabar vaikštau baisiai pasipūtus ((: Taip pat paaiškėjo, kad ne aš viena skaitau departamento naujienlaiškį, kuriame buvo paskelbtas “top 11” – daug kas sveikino, stebėjosi, na žodž, pasijaučiau kaip tikra žvaigždė. Matyt labai jau išsiskiria vardas mano iš tų visų *son, lengva pastebėt kad kažkas ne taip.

Tai kas būtų buvę jei būčiau pirmą vietą pajamus? ech, svajuko dramblionės.. Nežinau kaip ten ta laimėtoja sugebėjo nueit 2,5 mln žingsnių, paskaičiavau kad vidurkis gaunas ~16000 žingsnių per dieną, gi čia baisiai daug. Mano vidurkis buvo apytiksliai 10500 žingsnių, ir tai teko neblogai paplušėt ir į daug žygių eit kad toks puikus būtų (:

Nežinau kiek iš viso buvo dalyvių kurie žingsniamačio nenumetė po pirmos savaitės, bet iš vienuolikos paskelbtų (įtariu, kad tiesiog paskelbė visus perlipusius milijoną) – 4 doktorantės (dvi lietuvės), 6 administratorės ir viena ekonomė. Vyriškos giminės atstovų kažkodėl nėra… Na tokios jau labai moteriškių lenktynės ((: Turint omeny, kad tos visos administratorės vien darbe privaikšto belenkiek, tai sakyčiau dar visai neblogai pasirodžiau.

Paskutinis sakinys apie “Jumbopriset” yra labai švediškas – tai pranešimas, kad paguodos prizas įteiktas neišvardintam asmeniui, matyt už drąsą atsiųst kažkokį labai jau mažą rezultatą.

Gaila taip ir nesužinojau, koks buvo pagrindinis prizas (kažkokia konspiracija ir slaptumas, nesuprasi), bet man irgi šis tas teko, yeah! [: kaip ten sako, nachaliavu i uksus sladkij. O čia dar ir nuosavu prakaitu uždirbtas.

Jeigu ką, tai čia tokia guma su rankenom, angliškai vadinasi Fitness tube, atseit jau su šita tai gali viską ir beleką mankštint visaip kaip. Net CD pridėtas. Na, gal kada panaudosiu kai labai užsimanysiu namie mankštintis. Ką ten gali žinot. O gal šiaip kur pravers, pvz skalbinius padžiaut… Bus matyt.

Esmė, kad dalyvavau, neprastai pasirodžiau ir dar kažką davė. Ne?

Ir iš tikro labai pakilo motyvacija vaikščiot. Žingsniamatį ir toliau nešioju (: Pripratau ir šiaip patinka žinot ar daug judėjau per dieną ar nelabai. Reiks gal artimu metu prapublikuot statistikas ir santrauką didžiausių pasivaikščiojimų (bo pastaruoju metu tai vos ne kiekvieną savaitgalį sulendam į gamtą ir einam einam, tai negi visus aprašinėt detaliai, čia ne keliautojų klubas, žinote!). Uf.

Rodyk draugams

Meilės paradas Linköpinge, arba ko tik nepadarai dėl nemokamų rūbų

Universiteto naujienlaiškyje praeitą savaitę netyčia pastebėjau trumpą kvietimą dalyvaut meilės parade už tai gaunant nemokamą LiU treningiuką su kapišonu ir kišene ant pilvo (negaliu patikėt kad tarptautiniam žodžių žodyne yra žodis džemperis). Na tai kaip gi aš, lietuvė, neužregistruosiu saves ir Brangiojo kaip potencialių dalyvių ((: Tiesa, aš tai kažkaip net nepagalvojau, ir tik kai Brangusis pasakė “čia vos ne kaip Pride paradas turbūt”, susipratau kur gi įsipyniau ir tada sau pasakiau “Aa…”.

Pradedam žygiuot

Šiaip nesu nei už, nei prieš mažumas, suaugusių žmonių tarpusavio santykiai (ypač miegamajam) yra tų žmonių reikalas, tai nebūčiau tam parade dalyvavus, nes tiesiog nelabai aktualu. Bet kad jau duoda gerą daiktą chaliavai tai dzin, pamojuosim ir už meilę. O ir šiaip, kai pagalvoji, mūsų kaime ne taip dažnai kažkas vyksta, o čia ištisas meilės paradas, ohoho! ((:

RFSU dirba savo darbą, gumytės dalinamos į kairę ir į dešinę

Laiške organizatoriai nuramino, kad mus saugos policija, bet mane pats faktas, kad reik žmones ramint dėl saugumo, suneramino. Na bet tiek to. Pakeliui į paradą second-hand’e nurovėm super keksiukų/širdelių skardą (panaši į va tokią), tai sakiau bent turėsiu kuo gintis ((: Ir tik dabar susivokiau, juk kaip simboliška buvo su savim neštis tokį romantišką rakandą…

Organizatorius-Plevėsuoklis numeris vienas

Tai va. Susirinkom visi didelėje stovėjimo aikštelėje, pagrindinis labai organizatorius labai plevėsavo labai plastiškai vaikščiodamas labai dideliais rankų judesiais ir visus bandė sustatyt po keturis žmones į eilę, finale ėjom taip: prieky važiavo autobusiukas su vaivorykšte ir muzika, už jo šokėjos salotinėmis pėdkelnemis užvedinėjo publiką, tada ėjo jau visi tie patys patys didžiausi aktyviausi mažumų atstovai iš RFSL (Riksförbundet för homosexuellas, bisexuellas och transpersoners rättigheter – mažumų teisių kokia tais gynimo organizacija), tada RFSU (riksförbundet för sexuell upplysning – seksualinio švietimo kažkaskažkas), liaudies partija, universiteto delegacija su nemokamais džemperiais, socialdemokratai su dideliais plakatais, po to šiaip daug žmonių o gale dar kažkoks vaikų orkestras. Lietuvoj turbūt skandalas neregėtas būtų įvykęs vien už vaikų orkestro dalyvavimą tokiam renginy ((:

Parade dalyvavusių tai net labai daug, o va…

…Žiūrovų negausiai susirinko, šiaip turbūt kas mieste buvo tas ir pažiopsojo, jokio ažiotažo nesukėlė tas žygiavimas. Truputį keistesnių žmonių matėsi šen bei ten, gal iš kokių artimesnių kaimų ar šiaip rūsių išlindo, bet bendrai paėmus tai renginys praėjo standartiškai švediškai, ramiai. Muziką kažkokią neįdomią leido, jokio “YMCA”, tai net neužvedė pačių parado dalyvių nei šaukt, nei mojuot, nei plot. Pf, kas čia per meilės paradas, o aš taip tikėjaus… eh.

Vienišas fruktas išlindęs iš rūsio.

Policijos tai tikrai žiauriai daug buvo įvairiomis formomis – ir pilni autobusiukai su riaušiu malšinimo atributika ir šiaip ant kiekvieno kampo, kaikurie policininkai ėjo viską filmuodami, kad jei kas atsitiktų tai viskas būtų įamžinta, žodžiu – baisus sujudimas. Tai turbūt dideliam jų nusivylimui riaušių jokių kaip ir nebuvo ir niekas parado nepuolė ir net bobutės lazdomis negrūmojo. Ramiai nuėjom iki pagrindinės aikštės, tada visi susistojo ratu, ir centre prasidėjo kažkokių kalbų sakymas. Šitoj vietoj mūsų solidarumas pasibaigė ir išėjom, nes nei labai girdėjosi, nei tiesą sakant labai rupėjo, kas ten ką nori pasakyt, o be to jau džemperiukai gauti, tai ką ten… ((:

Nuobodžiaujantys žiūrovai

Summa summarum, kai neturi ką veikt ir nori mielo ir minkšto LiU treningiuko su logotipu ant pilvo (o jis kainuoja šiaip 350 SEK, apie 100 LT), tai gal ir nieko užsiėmimas tie meilės paradai. Didelio įspūdžio nepaliko, bet bent galėsiu visiems pasigirt, kad dalyvavau tokiam nors kartą gyvenime (: Visi kiti kadrai – čia.

Tarp kitko, pasak day.lt šiandien yra tarptautinė grožio diena. su tuo grožiu visus ir sveikinu (:

Rodyk draugams

Švediškas midsommar prieš lietuviškas Jonines (Rasas)

Na kiek čia galima apie tą Islandiją (: Reik truputį atskiest. Kaip žinia, ką tik atsitūsinom per Jonines, o man kaip gyvenančiai kaime Linköpinge pavyko sudalyvaut dar ir švediškame atitikmeny vardu Midsommar.

Esminiai skirtumai: lietuviai visada švenčia tą pačią mėnesio dieną, iš vakaro, per pačias Jonines nedarbo diena. Švedai visada perstumia į artimiausią savaitgalį (išvakarės penktadienį), tai penktadienis būna sutrumpinta darbo diena (visos parduotuves užsidaro apie pietus, įskaitant maisto) o šeštadieni absoliučiai niekas nedirba. Lietuvių šventimas koncentruojamas į vakarą, naktį ir ryto laukimą. Švedai penktadienį apie pietus visas tradicijas atlieka ir visi išsilaksto po savo vilas ir geria visą savaitgalį. Lietuviai degina laužus, ieško paparčio žiedų. Švedai į žemę įsmeigia stulpą su dviem vainikais – tiesiogine prasme falo simbolį ir apie jį pašoka ratu, niekas nieko nedegina.

Manau kolkas lietuviška šventė įdomumu laimi ((:

Taigi, penktadienį šventiškai nusiteikę nužygiavom iki pagrindinio mieto parko. Radom žmonių, ypač pensininkų, gausiai.

Grojo zanūdna lėta migdanti švediška liaudiška muzika. Entuziazmo lygio niekaip nepakėlė (:

Tada atžygiavo pensininkų procesija su vėliavom ir pačiu stulpu ir jį pakėlė. Visi džiugiai paplojo.

O tada pradėjo apie jį šokt. Turiu pabrėžt, kad šiuo esminiu momentu žmonės iš parko pradėjo įnirtingai skirstytis. Mes palaukėm dar kokių 10 minučių, galvojom gal dar kas vyks įdomaus, bet lyg ir ne.

Mus lietuvius apėmė depresija, tai nuėjom ledų pirkt. Dar ne taip lengva buvo rast, kur gi jų nusipirkt, nes viskas uždaryta ((: Liūdnai suvalgę parkiūtinom namo. Čia prasidėjo antra midsommario dalis – reik valgyt silkę ir gert šnapsą. Kaip beje ir per absoliučiai visasi kitas švediškas šventes. Tai man turbut didžiausia šventė ir high point of the day buvo kad pagaliau radom parduotuvėje silkės be cukraus, valio! Tai į vakarą su silke ir šnapsu biški nuotaika pagerėjo ((: matyt dėl to švedai ir geria taip daug… pradedu suprasti. Jei midsommeris pasibaigia midsommerio išvakario dieną per piet, tai ką daugiau daryt. Tiesa, mane bandė guost, kad čia tik mūsų kaime toks pravalas, bet aš netikiu (:

Tai va. Po tokio “sėkmingo” kultūrinio patyrimo mum labai didelis noras apturėt bent kokias pusiau padorias Jonines (Rasas – stengiuos būt politiškai korektiška, hah). Todėl dar neišsivažinėjusių lietuvių likučiai susikaupėm ir antradienį vakare susirinkom kurt laužo. Pirma maistiniais tikslais, nes kokia šventė tuščiu skrandžiu, bet kai pradėjo temt ir liūdininkų apmažėjo, prasidėjo ir rimtoji – Joninių laužo kūrimo dalis ((:

Lyg tyčia radom pievoj numestą apdžiūvusį midsommario stulpą (pamiršau pasakyt, kad savivaldybė daugelyje miesto vietų pastatė tuos stulpus, na kaip kokias kalėdines eglutes kiekvienam rajonui. Vienas ir prie mūsų namų buvo įrengtas), tai buvo kaip ženklas iš dangaus. Ką gi daugiau degint nei nevykusios šventės nepadorų simbolį? ((:

Taip jam ir reikia. Eh, gerai degė, biaurybė (:

Taip bekūrendami sedėjom ir tyrinėjom naktį. Konstatavom, kad padoriai taip niekada ir nesutemo, po to apie pusę trijų nakties jau vieni kitiems patvirtinom, kad kaip ir pradėjo švist, tai ir išsiskirstėm (: Vis dėlto, nedarbo diena tik Lietuvoj buvo, o mum ryte reikėjo šliaužt į darbą. Bet vistiek, bent sąžinė rami. Nors visų papročių gal ir neatlikom, bet juk svarbiausia ką nors sudegint, ane? ((: ir tikrai įdomiau negu vidury dienos apie kažkokį stulpą šokt.

Reiks kitais metais gal rimčiau Jonines paorganizuot su visais vainikų pynimais, kupoliavimais ir žiedų ieškojimais. Nes šį kartą po miškus blaškėsi tik mūsų vyriškos giminės atstovai telefonais pasišviesdami kai malkas rinko ((:

Rodyk draugams