BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kaip žemė Tokijuj drebėjo arba surrounded by men in black

Na ir išsirink tu man vieną dieną Tokyo aplankymui būtent tada, kai viską nusprendė sudrebint tos nelemtos besislankiojančios tektoninės plokštės…

Japoniją aplankiau ISPlasma2011 konferencijos proga, didžiai atstovėjau prie savo pirmo rimto posterio, prieš konferenciją spėjau aplankyt Kyoto, pasigrožėt žydinčiom vyšniom aplink Nagoya pilį, pastebėt paukščiukus parke, ir likusią vieną laisvą dieną iki skrydžio atgal išlekiau greituoju Shinkansen traukiniu Tokyo pamatyt, gi reik padaryt “check” (: Dar ir pro Fuji kalną praskriejau, pasisekė su oru tai įamžinau susirietus prie vagono durų po kažkokiu kolega-turistu prancūzu.

O pats Tokijus nepatiko… Dar ir iki drebėjimo nepatiko. Valandą blaškiaus aplink stotį beieškodama kur gi koks didžiulis informacijos centras milijonams turistų. Matyt nemadingi tokie, bet šiaip ne taip radau kažkokią kamurkę pagaliau. Paaiškėjo, kad Imperial Palace penktadieniais nedirba. Pati kalta kad anksciau nesusiziurejau, bet realiai vistiek tik tą dieną laisvą turėjau, tai nieko nebūtų pakeitę.

Na gerai, sulindau į metro ir iškeliavau seniausios budistų šventyklos Sensoji (Asakusa). Check.

Po to atėjo laikas aplankyt Akihabara rajoną – žymus tuo kad neišpasakytas kiekis elektronikos parduotuvių, ir atseit kainos geresnės nei Europoj. Radau Brangiajam jo išsvajotą Nikon D7000 (:

Na tai va tam Akihabara rajone beklaidžiojant, nagrinėjant žemėlapį informacijos biure ir pradėjo po truputį žemė vibruoti. Pirma galvojau, kad gal koks traukinys pro šalį važiuoja, ar ką, tuo labiau aplink nesimatė jokios kitų žmonių reakcijos. Ale bet drebėjo drebėjo, ir vis stipriau ir stipriau, ir žiūriu jau iš tarnybinių patalpų visi pradėjo lyst, žiūriu į lauką – kaip skruzdelės žmonės iš pastatų pabiro. Aš atsistojau tvarkingai po biuro įėjimo stakta ir apsimečiau, kad žinau ką darau. Kratė stipriai. Aplink buvo tylu, jokių klyksmų, pagrindinis garsas sklido nuo drebančių pastatų, lyg daug skardų traškančių. Vaizdas neapsakomas ir neaprašomas ir net protu nesuvokiamas, kai matai belekiek-aukščius viens kito atžvilgiu siūbuojančius, kaip drebučių tortas (apie tą ir galvojau, kai išsižiojus stebėjau). Būčiau buvus mažiau išsižiojus, būčiau pradėjus filmuot, bet dašuto tik pagrindiniam smūgiui praėjus, tai nepavyko nieko uždokumentuot, tai nekokia iš manes žurnalistė. Taip va taip va.

Drebėjimas keistas dalykas. Kai po kojom tau viskas juda, ir apsidairai, ir bandai suvokt kad ne tik tau vienai juda, bet ištisas Žemės plutos gabalas makaluojasi, tai tikrai sunku nupasakot koks jausmas. Neaprėpė mano smegenys šio įvykio mąsto, kaip įmanoma aprėpt faktą, kad ne tik tavo rajone, bet visa sala dreba? Milijonai žmonių jaučia tą drebėjima vienu metu. Fantastika.

Buvo baisu, bet kadangi pastatai liko stovėt, niekas nuo jų nenukrito, tai labai nepanikavau. Minia atrodė rami, bent jau niekas neklykavo ir nelakstė paniškai, visi labai susikaupę, rimti, isitempę ir kas turėjo telefonus, matyt bandė susisiekt su artimaisiais. Pasijautė, kaip japonai juodą spalvą mėgsta:

Pastovėjau dar po ta stakta kurį laiką, žiūriu kad nieko nevyksta, visi kiti irgi tik stovi. Kai pradėjo žmonės po truputį judėt, pajudėjau ir aš, ratais pasiblaškiau nesugalvodama, ką gi dabar reik daryt. Bebūnant kažkokioj parduotuvėlej dar karta papurtė, vėl visi išėjo po staktom kas į vidų buvo grįžę, bet šį kartą jau menkiau.

Po to sugalvojau, kad turbūt apie pakilimą pasižvalgyt į Tokyo Tower nereik net galvot, ir iš vis laikas baigt turistaut, reik keliaut atgal į Nagoya. Metro ir traukiniai sustojo, ties autobuso stotele kaip mat išsirikiavo baisybė žmonių, tai pasiklausinėjau kuria kryptim centrinė stotis ir pajudėjau… Kartu su puse miesto gyventojų turbūt… Net nekilo abejonių, kad einu teisinga kryptim, nes visi ėjo ten pat.

Daugiau Tokijo nuotraukų - čia. Bet po drebėjimo tai nelabai daug ką befotografavau.

Pasiekiau stotį per kokį pusvalanduką, pakeliui mačiau porą išdužusių langų, keletas gaisrinių pralėkė pro šalį, bet tuo ir apsiribojo, tai net negalvojau kad čia kažkas labai rimto įvyko… Naiviai nuėjau iki bilietų kasos ir sakau man prašom vieną bilietą į Nagoya. Cha… Optimistė. Kasininkė sako “Earthquake today. No shinkanshen”. Hm.. Galvoju, ką gi dabar daryt? Radau traukinių informacijos postą, kur šiek tiek geriau angliškai kalbėjo, tai pasake kad sorry, bet šiandien turbūt jokie traukiniai niekur nevažiuos. O kad man skrydis ateinantį rytą, tai jau mažai kam rūpėjo. Stotis prisikimšus, visi sėdi ant laiptų ir šiaip patogiai įsitaisę, tai jau kai pradėjau dairytis pagalvojau kad atrodo įtartinai panašu į ruošimasi ten ir nakvoti ((: Pasijautė, ant kiek aš nesuvokiu kas yra žemės drebėjimas, nes man net minties nebuvo kad dėl to turi nevažiuot traukiniai, ir greitkeliai uždaryti (naiviai klausiau ir apie tarpmiestinį autobusą… cha antrą kartą). Na gerai. Ką toliau? Pavaikščiojau po stotį ir pamačiau didžiulę minią žmonių vienoj vietoj susigrūdusią, galvoju eisiu ir aš pažiūrėsiu, gal kokia informacija ar kas. Kaip paaiškėjo, visi apspitę televizorių. Tik pamačius gaisrus ir cunamio nuplautus kaimus pradėjo man į smegenis skverbtis kad viskas čia ne taip paprasta ir padrebėjimas nebuvo toks jau kasdieninis…

Jau tada nejuokais sunerimau ir nusprendžiau kad vistiek neturiu ką veikt, tai eisiu geriau aš interneto paieškot ir saviškiams pranešt kad aš gyva. Šiaip labai nesmagu buvo būt vienui vienai, nesuprantant kalbos ir nuolatinių pranešimų per garsiakalbius, telefonas mano Japonijoj neveikia (nes pas juos jau senai nebe GSM), grynų kišenėje koks 1500 jenų (kas atitinka maždaug 45 litus – ne daug jei tektų nakvot ir dar valgyt ir dar maža kam), bankomatai neveikia, nejaponiškom kortelėm aplamai mažai kur atsiskaityt įmanoma, nieko nepažįstu, nu žodž, lost in translation visiškas.

Internetą radau šiaip ne taip, ir net nemokamą, pasirodo pasiuntė mane į turistų centrą kuris visai neakivaizdžioj vietoj. Bet tada bent saviškius nuraminau, turbūt visiems baisiau negu man buvo, kol aš kaip dievo avinėlis klaidžiojau nežinodama kas vyksta (: Tam informacijos biure pasibaigus mano nemokamam internetui paprašiau pažiūrėt, o gal jau shinkansen važiuoja, ir akurat – paleido liniją link Osaka (ta kur man reikia), valio! Bėgte į stotį, gavau bilietą, įsigrūdau į traukinį, atsisėdau vagone, kur man nepriklauso (yra skirti trys vagonai nerezervavusiems), nes daėjau iki ketvirto vagono vidurio ir pamačiau kad jau toliau eilutė. Na, bet nieks manes neišsodino, prisikimšo traukinys vyrukų juodais kostiumais ir išvažiavom. Nemačiau daugiau nei vieno europietiško veido aplink, tai gana vienišas jausmas. Kelionė truko dvigubai ilgiau negu priklauso, matyt važiavo lėčiau iš atsargumo, bet jau nieks nebuvo svarbu, džiaugiaus tik kad važiuoju ir nereiks miegot stoty (: Tiesa, oro uostas iš kurio turėjau skrist yra pastatytas ant dirbtinės salos, tai dar truputį buvo neramu, ar jis vis dar egzistuoja, kadangi neturėjau labai daug informacijos kur cunamiai smogė, na bet pasirodo tas Japonijos kraštas nepaliestas, tik patį drebėjimą jautė (kaip nepajausi, kai visa sala paskutiniais skaičiavimais pasislinko 2,5 metro)

Grįžus įsijungiau japonišką tv, 10 kanalų ir visi aišku tą patį rodo. Siaubas. Košmaras. Baisu. Cunamis – nesustabdomas, greitis milžiniškas, brr. Negalėjau patikėt tuo ką matau ir negalėjau suvokt, kaip man žiauriai pasisekė ir kad labai lengvai atsipirkau ir kad iš vis, palyginus su jų problemom tai man iš vis nėra kuom skūstis. Labai gaila visų žuvusių, praradusių draugus ar artimuosius, praradusių namus. Daug sugriautų gyvenimų.. O dar kai pradėjo atominių elektrinių stogai skrist į dangų, tai iš vis net nebėr ką sakyt. Sekmės jiems atsistatant, iš tikro tai juk civilizuota šalis, pripratę prie drebėjimu (kad ir ne tokių didelių), tai tikiu kad išsikapstys. Viskas bus gerai.

Jeigu dar kada keliaučiau į Japoniją (ar kokią kitą seismiškai aktyvią žemės vietą) tai pasirūpinčiau, kad turėčiau: 1. toj šaly veikiantį telefoną, 2. daugiau grynų pinigų, 3. kažkokio “emergency” maisto, na bent šokoladuką ar obuolį ir vandens, nes šį kartą buvau visiškai absoliučiai neapsirūpinusi.

Tai va tokie mano neypatingi, bet sunkiai pamirštami įspudžiai… (: Vis dar virškinu informaciją ir bandau suvokt kad buvau TEN. Nesiseka.

Patiko (10)

Rodyk draugams

Komentarai (19)

  1. sėkmės kūdikis tamsta, kitaip ir nepasakysi, ypač atsižvelgiant į tai kaip vizgi nukentėjo(ir vis dar kenčia) Japonija.

  2. o rupuže…. nu bet ir sėkmingai čia tau…

  3. o tai užteko 1500 jenų shinkanshen bilietui? ar jie kortele priima? įdomu kokios kainos ten.
    beje, omnis ir bitė skelbėsi, kad nemokamai leis savo klientams kalbėti japonijoje (padengs išlaidas), bet kad ten su europietišku telefonu nieko nenuveiksi… reikėtų vietinį mobiliaką įsigyti, kas nėra nei paprasta, nei racionalu. nebent japono reikėtų prašyt “ėė duok paskambyt, nebijok, nepavogsiu, va imk mano telefą paturėk” :)

  4. sekmingai, sekmingai, kaip reta, tfu tfu
    redapples - ne, nebutu uzteke, Tokyo-Nagoya kainuoja 10070 Y, bet jau buvo atsistate bent atsiskaitymai stoty kortele uzsienine, tuo reik ir pasidziaugt.
    Man tas bite/omnitel palaikymas nebutu padejes, kaip suprantu reik turet 3G telefa kad is vis rastum rysi Japonijoj, man tiesiog rase no network available (: O siaip, pagal eiles prie telefono automatu itariu kad ir japonams ne visiems veike, isivaizduok koks kiekis zmoniu nusprende visi vienu metu skambint

  5. beje, kaip japonų ūgis? were you big in japan? :)
    ačiū už atsakymus - labai smalsu sužinoti kuo daugiau, nes man atrodo, kad ten viskas kitaip nei esi įpratęs.

    [WORDPRESS HASHCASH] The poster sent us ‘1221879915 which is not a hashcash value.

  6. Eina sau, nu bet taip pataikyk atvykti ten… Ir nenukentėti, ir sėkmingai parvykti. Net beveik pavydu tokio nuotykio :)
    O info apie 3G naudinga.

  7. Aš irgi sakau - bais pasisekė tau! Visais punktais - ir kad tokiu metu ir kad tau asmeniškai gerai baigės:) Ir įspūdžiai labai įdomiai susiskaitė :)Jaučiuos, lyp pati buvus, nes gi įspūdžiai iš pirmų lūpų!!!

  8. Namie reikia sėdėti. Kur vaikai, vyras.

  9. aihara - as apie 3G tai zinojau ir pries vaziuodama, tik kazkaip zmogus niekad nepagalvoji kad bus drebejimas ir prireiks su kazkuo staigiai susisiekt. nuo siol pagalvosiu
    lorca - dekui, dekui (:
    troy - nu koks namie kai yra proga i japonija nuvaziuot universiteto saskaita? ((:

  10. redapples - jauti, tavo komentara nusiunte i spama! gerai kad as kartais uzmetu aki i tuos sulaikytus…
    na zemesni tie japonai, bet kadangi as pati ne dvieju metru ugio tai nesijauciau labai kazkokia milzine (: tik kai kokia vaiko ugio sulinkus babulyte pro sali praeidavo…
    labiau krito akis kokie visi ploni (kur nebus kai vien ryziais maitinasi) ir madingai apsirenge. ir labai daug juodos spalvos visur.

  11. aš irgi nustebau - lyg ir nesikeikiau, nerekomendavau jokių tab-lečių, kurias cenzūruoja, ogi pyst - komentaras laukia patvirtinimo.
    dėl japonų plonumo - tai gal pas juos lėkštės kaip ir tūlikai labai išvystiti analitiniai elektronikos stebuklai? įvertina pateikto maisto kalorijas ir indikuoja, kad pvz jei suvalgysi šį papildomą sušį, reikės nubėgti 1km krosiuko papildomai :) o jei nenubėgi, tai lėkštė susisinchronizavusi su begimo davikliu tai sužino ir rytoj nebeduoda valgyt :D

  12. varai, shiny. net biški pavydžiu, toks nuotykiukas ne iš blogesnių :)

  13. Na, Tau pasisekė: atvykai į Tokyo , išgyvenai žemės drebėjimą ir sveika grįžai. Sakau; išgyvenai, bet tokio išgyvenimo turbūt niekada nepamirši, kai po kojom visa sala dreba ir į naują vietą slenka.Blogiausia būtų buvę, jei ta dirbtinė sala su visu aerouostu būtų supleišėjus. Nuotraukos irgi skubiai darytos, ne pasirinktinai, nors pirmosios labai gražios. Kodėl Tokyo nepatiko?

  14. Tokyo man pasirode per didelis kad ka nors spet pamatyt per viena diena, ir ta suvokiau vos tik atvykus… Turistu giduose pagrindinis punktas Tokyo lankymo dazniausiai yra apsipirkimas, o as apsipirkinet nelabai megstu ir laiko neturejau (: Ir siaip, kadangi pries tai maciau Kyoto, kur ne taip daug dangoraiziu ir daug daugiau visokiu sventyklu bei parku, tai smagesni kulturiniai ispudziai is ten.

  15. Man irgi teko tądien ten būti - tiesa truputį labiau į vakarus nuo tavęs buvau, Šindzuku. Savo įspūdžius čia aprašiau:

    http://mn.blogas.lt/per-kovo-11-d-zemes-drebejima-buvau-tokijuje-288.html

    Bet Tokijas man, skirtingai nei tau, labai patinka, ir iki tol patiko - drįsčiau teigti, kad labiausiai patinka tarp visų pasaulio miestų.

  16. Wow, neįsivaizduoju koks jausmas turėtų būt dangoraižyje, nes ir ant žemės būnant pakankamai gerai siūbavom visi… O šiaip gal ir man būtų labiau Tokyo patikęs jei ilgiau laiko būčiau praleidus, o dabar realiai turistavau tik kokias 3 valandas, po to pradėjo viskas drebėt ir domėjausi tik parsigavimu į Nagoya. Augustinai, o tu lankeisi Kyoto? Nes man ten labiausiai patiko.

  17. [...] aplanko tik keli milijonai turistų per metus - atsižvelgiant į šalies dydį tai gana mažai. Shiny bloge radau mintį, kad Tokijas nėra įdomus miestas ir labiausiai tinkamas apsipirkimui. O man asmeniškai Tokijas yra pasaulio vieta kur, turbūt, jaučiuosi [...]

  18. Japonijoje lankiausi tik Tokijuje (dusyk). Norėčiau kada ir kitur nuvažiuoti.

    Manau dangoraižyje turėjo stipriau jaustis - tačiau kadangi pats nebuvau ant žemės per pagrindinius smūgius, tai neturiu su kuo lyginti. Žinojimas apie tai, kaip japonai stato savo dangoraižius, aišku, ramino. Jei taip būtų atsitikę kur trečiajame pasaulyje - manau taip ramu nebūtų (o gal ir nerašyčiau dabar šito :-) ).

    Buvau pradėjęs rašyti atsakymą tau apie tai, kodėl man patinka Tokijas, bet kad išėjo ilgas kaip atskiras blogo įrašas, tai ir įterpiau jį kaip tokį :-) - http://mn.blogas.lt/apie-tokija-ir-japonijos-kultura-306.html

  19. [...] kažkada senai senai, prieš beveik metus iš Japonijos parsivežiau ne tik įspūdžius apie baisųjį drebėjimą, bet grįžau ir susižavėjus japonišku maistu (: Sušius aš ir anksčiau labai mėgau, bet [...]

Rašyti komentarą