BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Dienos paukštis - Bjaurusis ančiukas

O gal žąsiukas? (:

Pagavom sekmadienį bežygiuodami iš Brokind į Rimforsa, lengvus 23 km idealiu oru (: Daugiau kadrų čia. Jau nusprendėm oficialiai apsivadint žygeivių klubu “Kukučiai”. Nuolatinių dalyvių skaičius: 3 (trys vienetai) ((: Tik turbūt jau paskutinis žygis šį sezoną. Ne dėl to, kad mes bijom prie +5 žygiuot, tik šiaip jau pradeda anksti temti, o tamsoj per šaknis ir akmenis miško takeliais labai jau neproduktyvu vaikščioti ((:

Ale bet kaip pastaruoju metu nėr ką rašyt shiny’ško.. Rootą jau senai turbūt užkniso mano gamtiniai su promaišiu kulinariniai papaistaliojimai, ką daryt? Universitete tik dirbu dirbu dirbu, bėgioju bėgioju, varžtukus sukioju, kabelius junginėju, sistema byra į gabalus – vos vieną galą pataisai, jau žiūrėk kitam kažkas nebeveikia. Šiandien bandinį šiaip ne taip po pusės valandos kankynių įstatėm – sukimasis streikuoja, o kad įdėt bandinį būtent ir reik sukiot. Och. O dar temperatūros kalibracijos nepavyko padaryt šiandien, nes su pirometru nematau bandinio per langelį… Kažkaip trečiadieniai manes nemėgsta (:

Taip ir gyvenam…

Rodyk draugams

Šiemet obuolių nebus

O taip laukiau.. Juk turėjo po tokios keistos evoliucijos kažkas įdomaus atsitikt.. Matyt bičių pritrūko (:

ak, kaip dramatiška!

Vienas ūsas įtampos neatlaikė jau prieš geras dvi savaitės, bet aš dar buvau nepraradus vilties, kad na 1 iš 3 tai čia dar ne tendencija.. ((: Bet kai šiandien atėjus į darbą radau, kad dar vienas ūsas nusprendė nebesikultyvuot, tai jau matyt viskas aišku.

Kitais metais vasarai išvažiuodama pastatysiu kokį avilį ofise ir lauksiu obuolių vėl (:

Rodyk draugams

Mini (maxi) ataskaita - Tai kaip gi visus tuos žingsnius nuėjau

Kaip gi shiny ir be statistikos, beigi grafikų (:

Žingsniavimo progresas buvo pakankamai stabilus, su nedideliais šoktelėjimais kai į žygį pažygiuodavom (:

Kasdieniniai pasiekimai…

Kartais patingėdavau, bet kartais prižingsniuodavau kaip reikiant (: Tuščiausios dienos buvo arba šiaip sekmadieniai kai nesugalvodavom ką veikt, arba pvz puseserės vestuvės kai prie suknelės visai nederėjo žingsniamačio mygtukų spalva, tai teko nusiimt ((:

Galvoju, visai būtų smagu man pačiai prisiminit produktyviausias dienas, tuo pačiu ir šiaip pasimaivyt kokia aš didė žygeivė ((:

2009 gegužės 16: 38816 žingsniai dviese. Dvi mergos sugalvojom eit per miškus palei Katrineholm.

2009 gegužės 21: 46093 žingsniai vėl vien dvi mergos nuo Bjärka Säby iki namų

Po to buvo šiek tiek pertrauka, neskaitant bastymųsi Islandijoj (kurios iki galo taip ir nepabaigiau aprašinėt ir nuotraukom girtis)

Vasaros atostogoms pasibaigus vėl kibom į švediškų takų nagrinėjimą (:

2009 rugpjūčio 15: 48178 žingsniai keturiese nuo Kisa iki Pinnarp, per Misterfall ir atgal į Kisa. Šitas žygelis gana žiaurus buvo vien dėl to kad paskutines tris valandas nykiai pylė lietus (dar savo turbo hifrofobiškos striukės neturėjau) ir skverbėmės per viržius, gailius ir šiaip pelkių pakraščius. Didžiausia atrakcija buvo keltas/valtis, kai atsisėdi ir pertempi save su virve į kitą sąsiaurio krantą, o taip pat pamatem a la didįjį kanjoną, švedišką versiją. Ledynai šliaužė ir išgraužė tokį siaurą tarpeklį, woosh (: O dar apsčiai bruknių prisirijom. Didžiausia nelaimė – kažkodėl and 640×480 dydžio nuotraukų nustatytas fotikas, to pasekoje matyt teks eit dar kartą ((:

2009 rugsėjo 13: 43029 žingsniai tryse. Keliavom iš Hästholmen (arklių kalva) į Ödeshög (vienišą aukštumą) palei vieną didžiausių Švedijos ežerų Vättern. Man tai šitas žygis pats gražiausias  buvo, nes beveik visą laiką ėjom atviromis uolomis palei pat ežerą, tai jau vaizdų, vaizdų prisižiūrėjom, ak! Hästholmen dar užmatėm blusų turgų iš  bagažinių tai kaip kvailiukai nusipirkom 4 gražius puodukus ir tempėm ant kupros visą kelią. Taip pat sutikom būrį narų, kurie kaip tik ruošėsi lipt į vandenį ((: Taip pat Brangusis pabaidė jo manymų žaliąją meletą, bet aš tai nemačiau, deja. Užtat aš radau čiobrelių! Taip pat apsišvietėm, kodėl kaikur uolos būna gludnios su įrėžimais, o kitur ne – pasirodo vėl ledynai pridirbo – šliaužė ir šlifavo, o kartais akmenį pagaudavo ir tas akmuo rėžį palikdavo. Atrakcija totali (: Dar matėm seną tiltą ir medinį vamzdį, beigi susipažinom su banda labai smalsių avių. Nepatiko tik kad į pabaigą žygio Brangusis susitrenkė kulną ir toliau teko šlubuot (nes bėgo nuo kalno ir tik paskutinę akimirką pamatė per kelią ištemptą elektros laidą kad avys nebėgtų iš ganyklos, tai teko vykdyt akrobatinį šuolį, iš kurio buvo nesėkmingai nusileista (: O po to dar ėmė ir dingo trasos žymėjimas, tai teko truputį lanką daryt per aplinkui nes papuolėm į nepraeinamą šabakštyną. Bet finale vistiek netgi spėjom į ankstesnį autobusą ir labai laimingi išvažiavom namo. Nuotraukos čia.

2009 rugsėjo 18: 18151 žingsniai ir 40+ km dviračiu tryse. Sakėm važiuosim grybaut, bet pakeliui planas išsipletė su bėgiojimais į paukščių stebėjimo bokštus, maknojimą per moliną maklynę, kurioje gerb. shiny sugebėjo išlipt iš bato, ir teko batą gelbėt iš molio kol visai nepaskendo, sutikom profesionalus ornitologus su “va tokiu” žiūronu, oooo… Net leido pažiūrėt, tai kažkokį ten sakalą ant pievos užmatėm, jėga. Dar ant pievos matėm nuo mūsų “bėgantį” žaltį, bandą stirnų pabaidėm, apžiūrėjom griuvėsius, o gale dar ir prisigrybavom nemažai (: Tiesa, turiu įtarimą, kad didžioji dalis žingsnių tai šiaip prisikratė per žvirkelius dviratį minant, na bet tai juk vistiek sportavom, tai negi minusuot dabar ((: Vaizdų nemažai, beje visi keisti grybai iš ten pat.

Dangus tai stebuklingas buvo, kai jau atgal mynėm. Šalta irgi tiesiog stebuklingai buvo, galvojau kojų pirštai nebeatsigaus ((:

Ai tiesa, nors konkursas ir pasibaigė, mes vis nerimstam.

Praitas sekmadienis (spalio 4) 49848 žingsniai penkiese… Söderköping – Eriksberg irgi su daug gerų vaizdų. Didžiausia laimė buvo kad spėjom į autobusą (sekantis būtų buvęs už dvieju valandų), nusipirkom medaus (o ten tai iš vis istorija – nusipirkom kažkokiam kaime ir keliaujam toliau. Po kurio laiko sutinkam tuos žmones su mašina ant keliuko mūsų laukiančius – pasirodo susirūpino, kad per mažą stiklainiuką padavė, tai išvažiavo patikrint… Jau šie švedai…), ant baisiai gražių uolų pasibuvom, lygiai kai lyt pradėjo radom pašiūrę, kurioje sausai papietavom, kilometrą ėjom visiškai tiesiu keliu, nes ten anksčiau buvo geležinkelio bėgiai, iš labai arti pabaidėm stirniną raguotą, na ir tt. Labiausiai nervavo kad daug kur nebuvo žymėjimo, ir daug laiko susigaišo klaidžiojimams per bruzgynus.

Rytoj einam iš Åtvidaberg į Falerum, bus trumpesnis žygis, gal tik 20km su trupučių, kas norit – prisijunkit ((:

Jėtau koks baisybiškai ilgas įrašas gavosi su per daug skirtingos info. Varge, varge. Ačiū už kantrybę jei skaitėt, nieko  baisaus jei ir neįdomu buvo, nes čia net labiau sau, nei kitiems (: Tiesiog vėl ir vėl džiaugiuos, kad “pas mus” Östergötland apskrity kažkas netingi karts nuo karto pereit per miškus su kibiru dažų ir pažymėt puikias trasas per visišką gamtą. Tiesa, jau nebedaug liko išvaikščiot tokių etapų kur paprasta savaitgaliu nuvažiuot ir grįžt (be mašinos).. Ką tada reiks daryt? Beliks tik Švedijos šiaurė, yeah baby [:

Rodyk draugams

Meniškas grybavimas

Kai įlendi į gražų grybuotą mišką, bet aplink nerandi labai daug valgomų grybų, tai bent fotoginklo supermacro savybe galima pasidžiaugt (: Aišku, kaip tyčia pagal sezoną dabar pas visus užplūdo mushroom-related įrašai, bet aš pati sugalvojau, tikrai tikrai! (:

Šiuo metu ilsisi ant mano darbastalio: Karpotasis pumpotaukšlis. Turbo!

Lycoperdon perlatum – Wikipedia teigia, kad valgomas, kol jaunas. Man per daug panašus į ateivių kiaušinius arba minas, kad bandyčiau (: Beje, kai subręsta ir išmeta sporas, tai sporos turi visokių aštrių daikčiukų, todėl gali suerzint plaučius. Kad man karpotųjų pumpotaukšlių neuostytumėt, vat! ((:

Dar radom patį nepadoriausiai atrodantį grybą, kokie tik būna…

Phallus impudicus, lietuviškai Paprastoji poniabudė, angliškai stinkhorn. Kiniečiai galvoja, kad gerina potenciją.. (: ir šiaip atseit gydomųjų savybių turi. Pirmą kartą mačiau tokį keistą gamtos kūrinį.

O po to supainiojau rudąsias voveraites (Cantharellus tubaeformis) su kažkokiais keistais grybais. Švedai tas rudas voveruškas dievina ir jiems tai yra grybų grybas, kolegė labai rekomendavo ieškot ir rinkt. Tik pamiršo paminėt, kad yra panašių, bet nevalgomų, kuriuos lengva supainiot. Gerai kad šiandien jai šią nuotrauką parodžiau tai bent sužinojau ką vakar vakarienei valgėm ((: Nenumirėm, haliucinacijų nematėm, guminiai grybai be skonio ir tiek, ir radau jų nelabai daug, gal iki 10 mažiukų. Bet daugiau nebandysiu rinkt ko gerai nepažįstu (:

Ale bet kokie gražūs (: Kotai tuščiaviduriai, ir šiaip keistuoliški. Niekaip nerandu lietuviško pavadinimo. Lotyniškai Leotia lubrica, Angliškai “Jelly babies”, kadangi kai jauni tai slidūs ir želatininiai.

Beje, dėl jų valgomumo tai internete visiška painiava. Švedai sako “nevalgomi”. Amerikietiškam kažkokiam puslapy parašyta, kad valgomi bet beskoniai ir guminės konsistencijos (akurat). O vienam puslapyje radau parašyta, kad jie idealūs jei daryt troškinį. Vat ir supaisyk…

Man atrodo, man labai patiko grybus su supermacro fotkyt. Reiks dar kada pakartot (: Fotogeniški daiktai.

Rodyk draugams

Naujienos kabinete, evoliucija

O gi pamiršau pasigirt kaip nuostabiai evoliucionuoja mano kabinete apgyvendintas žaliasis draugas “Happy beans”. Beje, kaip ir beveik gimtadienis, nes apie jo egzistavimą pasauliui priminiau 2008-09-19. Ir čia visai netyčia (:

Tai va. O buvo taip – vasara išlekėm atostogaut 4 savaites Lietuvoj, atsakinga laistytoja buvo paskirta kolege užsilikusi kiek ilgiau, na bet vistiek gavosi 2 savaičių tarpas kai vargšas augalėlis nė lašelio vandens negavo ir ant saulėčiausios palangės kaito. Baisiai nerimavau kas gi bus, vis dėlto toks gražus augaliukas, bet nežinia kiek atsparus nelaistymams ir panašiems ekstremaliems išbandymams.

Ir paaiškėjo kad nerimavau visai be reikalo. Augaliukas ne tik kad nesudžiūvo bet dar ir neblogai praevoliucionavo ir staiga išleido baisybiškai ilgus ūsus.

Gal bando daugintis? Žydi? Who knows! (:

Ūsai iš arti. Profilaktiškai atlikau bičių darbą ir visus tris ūsus vieną į kitą patryniau kad jie apsikeistu žiedadulkėm (?), nekokia iš manes botanikė turbūt ((:

Dabar tik smalsu kas bus toliau. Ar ūsai nudžius ir nukris? Ar išaugs obuoliai? Ar ūsai tys be galo ir vieną gražią dieną mane iš meilės pasmaugs? Laukite tęsinio! ((:

Rodyk draugams

Dienos paukštis - startsakalis!

Nėr kada rašyt apie kasdieninius įvykius. Bet užtat eilė dar vienam nufotografuotam laimikiui (: Vaikštinėjom sau po laukus palei arklių ganyklą (iš tikro tai čiobrelių ieškojom, bet čia jau kita istorija) ir akis labai patraukė akivaizdžiai plėšrus skraiduolis tupintis ant tvoros. Su Brangiuoju sėlinom, tykinom, bet kur ten patykinsi per rugius ((: Teko labai iš toli gaudyt, nes mums tik prisiartinus, vis paskrisdavo per porą dešimčių metrų į priekį ir toliau tingiai stebėjo mūsų sėlinimą.

Falco columbarius – Startsakalis, švediškai Stenfalk, angliškai The Merlin.

Aišku, vėl identifikacija nebūtinai buvo tiksli. Nes iš pradžių galvojom, gal čia kokia lingė, visi tie sakalai vanagai margi, sunku atskirt. Bet pagal uodegos formą, šviesias plunksnas ant kojų, tamsius sparnų galus ir raibai dryžuotą nugarą vis dėlto panašiausia į startsakalį (pavariau kaip tikra ornitologė, ne? tikiuosi neapsižioplinau). Vienas mažiausių sakalų, tai irgi lyg ir atitinka, nes gana kuklių išmatavimų buvo (:

Lietuvoje reti, minta mažais paukšteliais, peri mažai miškingose teritorijose. O margumas atitinka kažkokią Glogerio taisyklę, kuri teigia kad kuo dregnesnėje aplinkoje paukštis gyvena, tuo jis tamsesnis. Kažkaip susiję su bakterijomis ant plunksnų… Jau čia visai ne mano sritis (:

Čia, tarp kitko, patelė. Patinai pilkom nugarom.

Netyčia dar atradau šiandien puikų švedišką paukščių stebėtojų puslapį http://www.artportalen.se/birds/dagens.asp, kur žmonės praneša kada ir kur matė kokį paukštį (: Pravers, jei nuspresiu kažkokių konkrečių skraidančių padarų rast, valio!

Didžiausia svajonė, beje, yra pamatyti kukutį (: gaila, kad jie reti tiek Lietuvoj, tiek Švedijoj.

Rodyk draugams

Dienos paukštis - pušinis kryžiasnapis

Na, bent tikiuos, kad pušinis. Nes gali būt ir eglinis ((: labai jau jie visi panašūs, o aš tokių ornitologinių aukštumų nepasiekiau, kad iš posparnio plunksnų galiukų ir blakstienų formos kažką sugebėčiau įžiūrėt. Galbūt, kadanors… (: Anyway, ta-dam!

Loxia pytyopsittacus – reik pasimaivyt lotyniškai ((:

Esu beveik 100% įsitikinus, kad mačiau tokį paukštelį pirmą kartą gyvenime. Turistavom savaitgalį kokius 300 km į šiaurę nuo Linköpingo (prie Falun miesto), nežinau, gal ten labiau tokie paplitę, o gal šiaip žmonių mažiau tai nebailūs. Gaila kad gana toli tupėjo, nenorėjau pabaidyt tai teko labai prizoomint, va ir kokybė nelabai.. Na, bet jei pasistengsit įsižiūrėt, ir pasitelksit vaizduotę tai pamatysit kad snapas perkryžiuotas (todėl ir kryžiasnapiu vadinamas). Pušinių kryžiasnapių snapas storesnis nei eglinių, tai čia vienintelis dalykas už kurio galiu užsikabint identifikuodama (: Kreivas snapas reikalingas lukštenant kankorėžius. Raudoni tik patinai, mėgsta matyt pasimaivyt, patelės ne tokios ryškios.

O dar, kas mane, kaip kairiarankę, labiausiai sužavėjo, tai, kad būna kairiasnapiai ir dešniasnapiai kryžiasnapiai! Ne juokas [:

Šiam kartui gamtos pamokėlė baigta, ačiū už dėmesį. Jei neteisingai identifikavau tai praneškit (:

Rodyk draugams

Intensyviai iki ausų

Įklimpau į darbus. Ech, senai taip buvo, kad per dieną savo ofise prabūnu gal valandą, o visas kitas laikas prabėga po laboratorijas lakstant. Woosh! Matyt teks pradėt rašyt blog’ą iš namų ((: Vakar pirmą kartą užauginau ScN (skandžio nitridą), beveik išmokau charakterizuot bandinius su XPS, vakuumą gerą pasiekėm, darbai juda į priekį. Gal bent šis projektas nesibaigs akligatvyje

Kad mažiau kalta jausčiaus, ir šiaip paįvairinimui, tai štai drugelis iš Lentvario. Dar ten buvo begėdiškai aptvertas gražus dvaras ir daug apgriuvusių senų pastatų aplink. Bet apie tai reiks bandyt parašyt atskirai (:

Dagiai, dilgelės, moteriškos giminės didysis perlinukas (Argynnis paphia), romantika (;

UPDATE: Kažkas skundėsi kad paveiksliukas per mažas, tai įkėliau “full size” į čia (:

Rodyk draugams

Dienos paukštis - jūrinė šarka

Pusiau nauja rubrika (nes jau kažkada anksčiau bandžiau ir nepavyko), tiems atvejams kai bus kurybinė tuštuma (: Ko tais ornitologija mane pradėjo traukt kaip reikiant..

Debiutuosiu su paukščiuku matytu Islandijoje. Ta-dam!

Jūrinė šarka – Tjaldur (isl.) – Haematopus ostralegus (lot.) – Oystercatcher (angl.) – Austernfischer (vok.). Wikipedija daug visko pasakoja

Gaila, bet Lietuvoj šitas keistas kiro ir šarkos miksas praktiškai beveik niekada nesutinkamas (:

Islandijoj plačiai paplitusios kur reik, kur nereik (:

O buvo taip! Vieną vėjuotą dieną Reikjavike nusipirkau turisto paros kortelę, su kuria 24 valandas nemokamai važinėji miesto transportu, eini į muziejus, nueit į miesto lauko baseinus IR keltu nuplaukt į prie pat Reikjaviko esančią Viðey salą (tik neklauskit kaip tariasi). Nebloga kortelė (: Labai norėjau gamtoj pabūt, tai pirmu taikymu į salą, kur kaip teigiama, peri bent 30 skirtingų paukščių rūšių. Tiek daug aišku nemačiau, bet šį tą įdomaus ir nematyto pavyko pastebėt (:

Beje aš dabar labai kieta paukštininke su gimtadieniui gauta knyga “Paukščių žinynas”, tai galiu apsimest kad viską gerai išmanau ir skraiduolius identifikuot sugebu. Tarkim. ((:

Šitos dvi baisiai ant manes cypsėjo/karksėjo ir nerimo, matyt saugojo lizdą

Šiai dienai gamtos pažinimo tiek. Gero savaitgalio!

Rodyk draugams